4 Minutės
Per 2025 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos elektroninių ryšių rinka užfiksavo aiškų poslinkį link didesnio duomenų vartojimo ir intensyvesnių investicijų. Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, sektoriaus pajamos pasiekė apie 235,2 mln. eurų — tai 5,5 % daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausia pajamų jau generuoja duomenų perdavimo paslaugos, kurios sudaro apie 64 % visų pajamų, o tai patvirtina, kad duomenys tapo pagrindiniu vartotojų ir verslo poreikiu Lietuvoje.
Pajamos ir investicijos
Investicijų augimas ir prioritetai
Investicijos į ryšių sektorių trečiąjį ketvirtį išaugo iki maždaug 25,53 mln. eurų — tai beveik 26 % metinis augimas. Rekordinis šuolis matomas mobiliojo ryšio infrastruktūroje: investicijos į šį segmentą per ketvirtį išaugo net 74,4 %. Tai rodo, kad operatoriai skiria prioritetą tinklų plėtrai ir 5G diegimui, o RRT akcentuoja aukštos spartos tinklų diegimą kaip svarbiausią šalies skaitmeninės pažangos kryptį.
Šviesolaidinis internetas ir regioninė prieiga
Šviesolaidis išlieka dominuojančia fiksuotojo ryšio technologija — juo naudojasi apie 646,2 tūkst. abonentų (+0,9 % per metus). Daugiau nei 77 % fiksuoto interneto vartotojų pasirinko greitį ≥100 Mb/s, o 1 Gb/s planus renkasi vis daugiau klientų — jų skaičius per metus išaugo apie 72 %. Vis dėlto RRT pabrėžia, kad šviesolaidžio pasiekiamumas kai kuriuose regionuose vis dar ribotas — tai lemia, jog Vilniuje ir Kaune plėtra sparčiau juntama nei atokesniuose rajonuose.
5G priėmimas ir duomenų srauto augimas
5G tinklų naudojimas Lietuvoje per metus praktiškai padvigubėjo. Per ketvirtį perduotų ir priimtų duomenų apimtys siekė apie 506 PB, o 5G tinklų duomenų srautai išaugo apie 76,6 %. 5G SIM kortelių kiekis beveik padvigubėjo — iki 881,8 tūkst. (+93,8 %). Dėl to Lietuvos rinka sparčiai artėja prie globalių tendencijų, kur mobiliųjų duomenų dominavimas keičia tradicinius balso ryšio įpročius.
Vartotojų elgsena ir IoT plėtra
Vieni iš svarbiausių pokyčių — augantis vidutinio mėnesinio duomenų suvartojimas ir mažėjantis balso pokalbių laikas. Vienas lietuvis per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 44,3 GB duomenų (+21,5 %), o vidutinės balso trukmės sumažėjo iki maždaug 164,5 min. (-9,8 %). Tuo pačiu metu daiktų interneto (IoT) ir M2M sprendimų plėtra yra reikšminga: aktyvių M2M SIM kortelių skaičius padidėjo daugiau nei 21,6 % per metus ir jau sudaro virš 31 % visų SIM kortelių struktūros. Tai svarbu verslui — logistikai, energetikai, miestų valdymui ir pramonei.
Produktų funkcijos, privalumai ir naudotojų scenarijai
Operatorių siūlomi produktai dabar orientuoti į didesnį pralaidumą, mažesnį vėlavimą ir stabilumą. Pavyzdžiui, 5G ir šviesolaidžio kombinacija suteikia:
- greitesnį didelių duomenų perdavimą (streaming, debesų paslaugos);
- patikimą ryšį verslo taikomosioms programoms (video stebėjimas, nuotolinė priežiūra);
- IoT sprendimams – nuosekliai didėjančiai M2M ekosistemai automatikai ir telemetrijai.
Hibridiniai planai Vilniuje ir Kaune jau leidžia mažoms įmonėms pakeisti brangius LAN sprendimus į lankstesnius 5G+šviesolaidis ryšio paketus. Tuo tarpu gyventojams tai reiškia greitesnį namų internetą, geresnį vaizdo skambinimą ir sklandesnį debesų žaidimų (cloud gaming) patyrimą.
Kaip tai paveiks Lietuvos rinką
Aukštos spartos tinklų plėtra stiprina Lietuvos konkurencingumą regioniniu mastu ir suteikia naujų galimybių startuoliams bei pramonės automatizacijai. Investicijų tęstinumas ir 5G priėmimas padidins paslaugų kokybę lietuviams tiek didmiesčiuose, tiek regionuose — svarbu užtikrinti tolygią plėtrą, kad naudą pajustų ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir mažesni miestai bei kaimiškos teritorijos.
Apibendrinant: Lietuvos ryšių sektorius sparčiai kinta — dominuoja duomenys, auga investicijos į mobilųjį ir šviesolaidinį tinklą, o IoT/M2M sprendimai įgauna svarbą verslui ir viešosioms paslaugoms.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą