3 Minutės
Kibernetinio saugumo analizė, kurią rengia „Surfshark“, atskleidžia, kad Lietuva patiria reikšmingą asmeninių duomenų nutekėjimų bangą. Tyrimo duomenimis, šalyje nutekėjo dešimtys milijonų elektroninių pašto adresų ir šimtai tūkstančių asmens kodų bei kitų jautrių duomenų. Tokie incidentai kelia pavojų tiek privatiems vartotojams Vilniuje ar Kaune, tiek Lietuvos rinkos įmonėms, kurios tvarko klientų duomenis.
Kas konkrečiai nutekėjo ir kodėl tai pavojinga
Pagrindinės nutekėjusios kategorijos
Remiantis analize, per pastaruosius duomenų rinkinius įtraukti milijonai elektroninių pašto adresų, milijonai slaptažodžių, beveik 700 tūkst. telefono numerių, šimtai tūkstančių gyvenamųjų adresų ir apie 206 tūkst. asmens kodų nuo 2004 m. Be tradicinių kontaktinių duomenų, piktavaliai turi ir iš pažiūros „nekaltų“ parametrų, tokių kaip ūgis, batų dydis ar plaukų spalva — viskas, kas padeda kurti išsamius profilius.
Kaip tai veikia Lietuvos rinką
Lietuvos įmonės – ypač bankai, e. paslaugų tiekėjai ir mažos bei vidutinės įmonės – susiduria su padidėjusia rizika, jeigu duomenys naudojami sukčiavimui arba socialinei inžinerijai. Aukštas skaitmeninių paslaugų išplitimas Lietuvoje reiškia, kad vartotojai dažnai naudoja tuos pačius el. pašto adresus ir slaptažodžius tiek asmeninėms, tiek darbo paskyroms.
Asmeniniai pavojai: nuo tapatybės vagysčių iki targetuotų apgaulių
„Surfshark“ vyresnysis produkto vadovas pažymi, kad pavojus daug didesnis, kai atskiros duomenų dalys sujungiamos į vieną visumą. Turint asmens kodą, vardą, automobilio valstybinį numerį ir kontaktinę informaciją, sukčiai gali vykdyti labai suasmenintas apgaules arba net apsimesti jumis skambinant jūsų artimiesiems. Dirbtinio intelekto įrankiai dar labiau palengvina šių apgavysčių automatizavimą ir pakeičia prevencijos reikalavimus Lietuvos vartotojams.
Praktiniai sprendimai ir produktų apžvalga
Slaptažodžių tvarkyklės ir įspėjimų įrankiai
Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti — naudoti slaptažodžių tvarkykles, kurios sugeneruoja stiprius unikalius slaptažodžius ir automatiškai pildo juos prisijungiant. Taip pat verta įdiegti paslaugas, kurios perspėja, jei jūsų duomenys pasirodo nutekėjimo duomenų bazėse — tai leidžia greitai pakeisti pažeistus slaptažodžius ir užblokuoti paveiktas paskyras.
Dviejų veiksnių autentifikacija ir stebėjimas
Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) — tiek SMS, tiek geriau – autentifikavimo programėlėmis ar FIDO raktus naudojant sprendimas — gerokai sumažina riziką, kad net turint slaptažodį piktavaliai pasieks jūsų paskyras. Lietuvos įmonėms rekomenduojama aktyvinti privalomą 2FA savo klientams ten, kur tai įmanoma.
Verslo ir vartotojų atvejai: kaip taikyti apsaugos priemones
SME sektoriuje Kaune ir Vilniuje rekomenduojama atlikti reguliarų informacijos saugumo auditą ir naudoti incidentų valdymo procesus. Lietuvos vartotojams verta riboti internete dalijamą asmeninę informaciją ir naudoti privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose. Įmonės, veikiančios Lietuvos rinkoje, taip pat turėtų siūlyti klientams galimybę gauti veiksmų instrukcijas lietuvių kalba, kad sumažintų paniką ir paskatintų greitą reagavimą į nutekėjimus.
.avif)
Išvados
Duomenų nutekėjimai globaliai veikia ir Lietuvą: tiek privatus vartotojas Vilniuje, tiek verslas Kaune turi aktyviai taikyti technines ir žmogiškąsias saugumo priemones. Slaptažodžių tvarkyklės, 2FA, duomenų nutekėjimo įspėjimai ir sąmoningesnis asmeninės informacijos dalijimasis — pagrindiniai žingsniai, kurie padeda sumažinti riziką Lietuvos rinkoje.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą