5 Minutės
Lietuvoje įsibėgėja kibernetinių nusikaltėlių atrama – stiprėja apsauga nuo įkyrių skambučių ir fišingo žinučių. Tyrimai rodo, kad šalies operatoriai jau taiko koordinuotą duomenų mainų principą: dalijasi informacija apie numerio statusą, gerina identifikavimą ir efektyviau blokuoja skambučius iš suklastotų numerių. Tai ypač svarbu Lietuvos rinkai, kur prioritetas – apsaugoti vartotojus ir įmonių tinklus nuo finansinių nuostolių ir asmens duomenų praradimo.
Duomenų mainai ir naujos galimybės
Vien spalio mėnesį Telia tinkle užfiksuota 1,1 mln. skambučių iš užsienio, iš kurių 282 tūkst. buvo užblokuoti – 26 proc. viso srauto. Tokie rodikliai žymiai viršija trečiojo 2025 m. ketvirčio vidurkį, kai dalis užsienio skambučių su galimai suklastotais numeriais sudarė tik apie 5,6 proc. Ši permainų bangą lėmė įtvirtintas duomenų mainų modelis tarp Lietuvos rinkos operatorių, įtraukiant ir trečius dalyvius. Vilniuje, Kaune ar kituose Lietuvos miestuose šis mechanizmas jau pradeda generuoti realų rezultatą – mažėja atsitiktinų kontaktų skaičius ir didėja vartotojų saugumo jausmas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Tarptautinėje praktikoje skambučių blokavimas nėra vien techninis procesas – tai visos šalies mastu veikianti apsaugos sistema. Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat keičia taktiką: jie naudoja dirbtinį intelektą, kuria personalizuotas apgaulės schemas ir bando prisidengti teisėtomis numerių etiketėmis. Dėl to Lietuvos rinkoje būtina greita reakcija ir tarpusavio bendradarbiavimas tarp operatorių. V. Bučinsko teigimu, pažeidėjai turi pralaimėti vadinamuoju duomenų mainų frontu – kuo greičiau informacija pasidalijama, tuo mažiau šansų sukčiauti turi nusikaltėliai.
Kaip veikia naujoji apsaugos sistema
Techniniai principai ir teisinė bazė
Naujoji sistema sukurta remiantis koordinuotu duomenų mainų modeliu tarp Lietuvos operatorių ir prisidedančios institucijos – Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT). Tokia struktūra leidžia tiksliai patikrinti numerio statusą, net jei skambutis kilęs iš kito tinklo arba suklastotas numeris naudojamas kaip išankstinis apsauginis įtikinimas. Telia ir Bitė dabar turi galimybę greičiau užblokuoti sukčių skambučius, prieš pradedant juos įsprausti į vartotojų telefonų ekranus. Šis procesas laikui bėgant tampa vis dinamiškesnis ir efektyvesnis Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose.
Praktinis poveikis vartotojams
Akivaizdus rezultatas – mažesnis sukčiavimo bandymų pasiekimas vartotojams. Nuo šio pokyčio pradžios apgaulinių skambučių srautas sumažėjo, o bendras saugumo lygis stiprėja. Žinant, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių ir gyventojų prisijungia prie mobiliojo ryšio ir e-paslaugų, tokia infrastruktūra suteikia pasitikėjimą ir skatina skaitmeninio verslo augimą, įskaitant finansų sektorių, logistiką ir viešąsias paslaugas.
Aplinkos pokyčiai: sukčiai prieš technologijas
Šiandieniniai nusikaltėliai nebijo pereiti prie pažangių įrankių. Jie naudoja algoritminius sprendimus ir AI metodus, kad jų apgaulės būtų natūraliau įtikinančios. Tačiau Lietuvoje techninė gynyba taip pat tobulėja: automatiniai filtrai, duomenų mainai tarp operatorių ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas su RRT leidžia iš anksto identifikuoti galimus sukčiavimus ir laiku juos sustabdyti. Pasak Telia atstovų, galutinis saugumo filtras vis dėlto išlieka žmogus – budrus vartotojas, kurį reikėtų ugdyti kritiniam mąstymui ir atsargiai vertinti įtartinas žinutes bei skambučius.
.avif)
Ką tai reiškia Lietuvoje: vartotojams ir verslui
Ši trendas ypač naudinga Lietuvos įmonėms Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, kur didėja skaitmeninės paslaugos naudojimo sparta. Verslo klientai gali pasinaudoti nauja sistema, kad apsaugotų savo klientų duomenis ir sumažintų sukčiavimo riziką. Didesnis saugumo lygis skatina pasitikėjimą e. komercijoje, tarptautinėse perėjose ir finansinių paslaugų sektoriuje. Lietuvoje tokios priemonės remia ir vyriausybės tikslus kurti saugią, paslaugų teikimui palankią digitalinę aplinką – tai svarbu tiek gyventojams, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiančioms augti Lietuvos rinkoje.
Sukčiai keičia taktikas: ką dar reikia žinoti
Dažniausiai pasitaikančios apgaulės formos
Dažnai skambučiai ir SMS susiję su įsivaizduojamų bankų ar siuntinių tarnybų nuorodomis. Sukčiai naudoja suklastotus lietuviškus numerius ar pas prisidengia kitu operatoriumi, todėl kartais sunku atskirti tikrą numerį nuo klastočių. Dėl to svarbu naudoti operatorių filtrus ir būti atsargiems dalinantis asmeniniais prisijungimų duomenimis ar slaptažodžiais.
Praktiniai patarimai vartotojams
– Nepritarkite spartiems sprendimams suteikti prisijungimus ar slaptažodžius; – Patikrinkite siuntėjo įrašą: ar tai tikras numeris, ar asmens duomenys atitinka jūsų kontaktų sąrašą; – Nepaspauskite įtartinų nuorodų fišingo žinutėse; – Naudokite papildomus filtrus savo telefone ir pasikliaukite operatorių siūlomomis apsaugos priemonėmis; – Jei įtariate sukčiavimą, nedelsdami susisiekite su savo operatoriumi arba banku.
Ateities perspektyvos Lietuvos rinkai
Lietuvoje šios sistemos plėtra tikriausiai taps standartine praktika visoje Lietuvos rinka, o trečiasis operatorius – dabar laukiamas prisijungti prie duomenų mainų tinklo – papildys saugumo tinklą. Lietuvos įmonės ir gyventojai gali tikėtis tolesnio skambučių, SMS žinučių ir fišingo filtrų tobulėjimo, o nauji įrankiai suteiks daugiau galimybių greitai atpažinti įtartiną veiklą. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur skaitmeninės paslaugos sparčiai plečiasi, o vartotojų poreikiai saugumą vertina aukščiau už patogumą. Tuo pačiu auganti tarptautinė teisinė ir techninė koordinacija padeda visoms šalies įmonėms veikti sklandžiau ir saugiau – ypač Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą