6 Minutės
DDR5 atmintis oficialiai pirmą kartą peržengė 13 000 MT/s ribą. Vokietijos overclockeris sergmann perkūrė Corsair Vengeance komplektą iki HWBot patvirtinto 13 010 MT/s rezultato, naudodamas GIGABYTE Z890 Aorus Tachyon ICE pagrindinę plokštę — tai dar kartą įrodo, kiek toli moderni DRAM atmintis gali nueiti esant ekstremaliam tuningui ir LN2 aušinimui.
Kaip nustatytas naujas DDR5 dažnio rekordas
Rezultatas, užregistruotas HWBot ir patvirtintas CPU-Z įrašu, rodo efektyvų duomenų perdavimo dažnį 13 010 MT/s, atitinkantį 6504.0 MHz realų laikrodį. Tai pranoksta praėjusį mėnesį pasiektą 12 920 MT/s rekordą, kurį užfiksavo populiarus entuziastas saltycroissant — jis trumpam ir neoficialiai vertikaliai peržengė 13 000 MT/s slenkstį, tačiau sergmanno bandymas tapo oficialiai patvirtintu rekordu.
Aparatūra ir aušinimas už šio pasiekimo
Detalių svarba ekstremaliame overclockinge yra didelė: kiekviena grandis sistemoje turi veikti optimaliai, kad pasiektum stabilumą aukštame dažnyje. Sergmanno konfigūracija apėmė vieno modulio 24 GB Corsair Vengeance DDR5 atmintį, įmontuotą į GIGABYTE Z890 Aorus Tachyon ICE pagrindinę plokštę, ir Intel Core Ultra 9 285K procesorių. Abu — tiek procesorius, tiek atmintis — buvo aušinami skystu azotu (LN2), kad būtų išvengta terminių apribojimų ir pasiekta stabilumas tokiame ekstremaliame dažnyje.
- Patvirtintas dažnis: 6504.0 MHz (efektyvus 13 010 MT/s)
- Laikmačiai: CL68-127-127-127-2
- IMC ir atminties laikrodžio santykis: 3:190
- Aušinimas: skystas azotas (LN2)
Tokie rezultatai reikalauja ne tik geros atminties ir procesoriaus, bet ir itin kruopščiai parinktų komponentų grandinių: papildomi modifikacijų sluoksniai PCB lygyje, aukštos kokybės maitinimo grandinės, trumpi ir optimizuoti atminties kelių takeliai (traces), taip pat tikslus įtampos valdymas. Tai reiškia, kad be specialios įrangos ir patirties tokius greičius pasiekti būtų praktiškai neįmanoma. Overclockingo praktikai taip pat išnaudoja detalius BIOS nustatymus, MMC/PMIC koregavimus ir tikslų laisvės intervalų (timings) derinimą, kad pasiektų maksimalią dažnio ribą.
Kodėl tai yra rekordas, o ne praktiškas atnaujinimas
Iš pirmo žvilgsnio aukštesnis taktinis dažnis atrodo kaip akivaizdžiai geresnis našumas. Tačiau ekstremalios laiko reikšmės ir labai atviros latencijos rodo kitokią realybę: labai „laisvos“ latencijos (pvz., CL68 ir toliau) reiškia, kad nors taktinio dažnio skaičius didėja, realus reagavimo laikas ir kasdienė sistemos sparta gali negerėti arba net prastėti tam tikrose užduotyse. Kitaip tariant, tai yra lyderių lentelės pasiekimas labiau nei tiesioginis vartotojo kompiuterio našumo pagerėjimas.
Praktinė reikšmė galutiniam vartotojui — žaisime ir daugeliu atvejų menka: žaidimuose, biuro programose ar profesiniuose darbo apkrovimuose dažniausiai svarbesnės yra subtiemesnės laiko reikšmės (timings) ir stabilus IMC darbas. Tačiau šie rekordai turi kitą svarbią paskirtį: jie atskleidžia, kur yra sistemos inžinerijos ribos, ir nurodo, kur reikia tobulinti plokščių maitinimo grandines, toksistus komponentus ir atminties modulio dizainą, kad ateityje geresnė sparta ir stabilumas būtų prieinami plačiajai rinkai.
Vis dėlto šis bėgimas prie ribos yra reikšmingas pramonei. Spartos ribų stūmimas atskleidžia pagrindines silpnąsias vietas: maitinimo tiekimo efektyvumą plokštėse, atminties valdiklių (IMC) pajėgumą, DRAM modulio struktūrinį stabilumą esant aukštai įtampai ir žemai temperatūrai. Šie bandymai veikia kaip atvira laboratorija — gamintojai ir dizaineriai gauna vertingų duomenų, kuriuos gali panaudoti tobulinimui ir būsimiems mainstream produktams, optimizuojant plokščių geležį, VRM sprendimus ir atminties IC pasirinkimą.
Ką apgavo laikrodis — ir kas laukia toliau?
Pasiekti 13 010 MT/s reikalavo mikrolygio tuningo, aukščiausios kokybės PCB takų (traces) ir tvirto integruoto atminties valdiklio (IMC) Core Ultra 200S šeimos lustuose. Tai nėra vien tik „aukštesnė dažnio reikšmė“ — tai nuoseklus tiek mechaninių, tiek elektroninių sprendimų rinkinys: nuo tikslaus timingų derinio ir įtampos korekcijų iki filtravimo grandinių ir kondensatorių pasirinkimo, kurie sumažina triukšmą ir stabilizuoja tiekimą aukštose dažnio pakopose.
Sergmann vardijo remėjų ir partnerių sąrašą, į kurį įeina GIGABYTE, MIFCOM, Corsair, Seasonic ir Thermal Grizzly — priminimas, kad pasauliniai rekordai retai būna vieno žmogaus nuopelnas: tai komandinio darbo rezultatas, apimantis komponentų tiekėjus, testavimo įrangą ir logistiką. Tokie partneriai suteikia ne tik komponentus, bet ir techninę pagalbą, žinias apie produktų elgseną esant ekstremalioms sąlygoms ir instrumentus rezultatų fiksavimui ir patikrinimui.
O kas toliau? Perėjimas nuo 13 000 iki 14 000 MT/s bus žymiai sudėtingesnis nei šuolis nuo 12 000 iki 13 000 MT/s. Kiekvienas papildomas procentas dažnio reikalauja net proporcingai daugiau investicijų į aušinimą, varžos optimizaciją ir atminties IC testavimą. Vis dėlto overclockingo bendruomenės gyvybingumas ir motyvacija išlieka stiprūs: laukiami incrementaliniai patobulinimai, papildomi validavimo bandymai ir nuolatinis tuning’o vadovų srautas iš entuziastų, siekiančių sekančio reikšmingo milestones pasiekimo. Be to, tikėtinas ir platesnis informacijos mainų mastas — straipsniai, techniniai aprašymai ir ataskaitos apie naudotus metodus, BIOS nustatymus, LN2 procedūras ir matavimo metodiką.
Kodėl technologijų entuziastams verta sekti šią temą
Nors šie rekordai tiesiogiai nepagerins jūsų kasdieninio PC naudojimo, jie turi reikšmę platesniame kontekste. Ekstremalus overclocking dažnai išryškina dizaino ir gamybos spragas arba, priešingai, patvirtina tam tikrų sprendimų tvirtumą. Tai lemia vėlesnius patobulinimus pagrindinėms plokštėms (motherboard design), VRM modulio efektyvumui, atminties IC atrankai ir net rinkinio komponentų sertifikavimui. Galima sakyti, kad tokie vieši bandymai veikia kaip R&D etapas — atviri, audituojami ir greitai platinami per bendruomenes ir žiniasklaidą.
Be to, pati overclockingo kultūra skatina žinių sklaidą: techniniai įrašai HWBot, CPU-Z ekrano kopijos, detalių logų dalijimasis ir tuning'o gairės padeda tiek profesionalams, tiek hobistams suprasti, kas konkrečiai leido pasiekti aukštą dažnį. Dėl to ateityje gali atsirasti atminties rinkiniai, optimizuoti pirkėjams, arba pagrindinių plokščių modeliai su geresne maitinimo architektūra, kurie leis realiai pagerinti kasdienį našumą, o ne tik top-lentele pasididinti statistiką.
Sekite overclocking sceną: jei istorija yra kokia nors gairė, šiandienos rekordų bandymai formuos rytojaus vartotojams skirtas įrangos gerinimo kryptis. Gamintojai įvertina švarius duomenis ir, remdamiesi jais, gali įdiegti patobulinimus tiek programinėje, tiek aparatinėje įrangoje, kad pagerintų atminties stabilumą ir pasiektų geresnį kainos ir našumo santykį.
Šaltinis: wccftech
Palikite komentarą