3 Minutės
Parašyta technologijų ir maisto mokslo sankirtoje: laboratorijose užaugintas maistas – nebe tolima ateitis, o realybė, kuri jau pasiekia ir Lietuvos mokslinius centrus. Kauno technologijos universitetas (KTU) bei keli smulkesni startuoliai Kaune ir Vilniuje eksperimentuoja su ląstelių kultūromis, precizine fermentacija ir naujomis baltymų gamybos technologijomis. Tai reiškia, kad Lietuvos rinka ir lietuviams gali greitai atsiverti naujos maisto alternatyvos – nuo kultivuotos mėsos iki fermentuotų ingredientų, imituojančių kavos ar kakavos savybes.
Technologijos ir produktai: ką kuriame laboratorijoje
Ląstelių kultūros ir kultivuota mėsa
Mokslininkai dirba su įvairių audinių kultivavimu – raumenimis, riebalais, jungiamuoju audiniu. Tokios technologijos leidžia gauti struktūruotas baltymų mases, kurios skonio ir tekstūros požiūriu artėja prie tradicinės mėsos. Lietuvos laboratorijose testuojami modeliai, kurie vėliau gali būti pritaikyti restoranų meniu arba maisto pramonės tiekimo grandinėse.
Precizinė fermentacija ir kavos alternatyvos
Precizinė fermentacija leidžia bakterijoms arba mielėms „gaminti“ specifines biologines molekules – nuo kakavos aromatų iki baltymų, naudojamų kaip ingredientai. Tai atveria kelią į rinką produktams, kurių gamyba nepriklauso nuo klimato ar plantacijų – svarbu, kai kalbama apie kavos pupelių trūkumą pasaulyje.
Privalumai, trūkumai ir palyginimas su tradiciniu maistu
Privalumai
- Tvaresnė gamyba: mažesnis žemės ir vandens naudojimas.
- Mažesnės išmetamosios teršalų emisijos kai kuriais atvejais.
- Galimybė kurti funkcinius ingredientus (pvz., specifinės baltymų frakcijos, probiotikai).
Trūkumai ir iššūkiai
- Reguliaciniai barjerai: Europos sertifikavimas ir vartotojų saugos vertinimai.
- Kaina: pradiniame etape laboratorinė produkcija dažnai brangesnė nei masinė.
- Vartotojų priėmimas: lietuviams svarbus natūralumo faktorius, todėl edukacija ir skaidrumas bus svarbūs.
Naudojimo scenarijai — nuo restoranų iki žemės ūkio tiekimo
Restoranai Vilniuje ir Kaune gali pirmieji Lietuvoje pristatyti kultivuotus produktus degustacijų ir inovacijų meniu. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) maisto gamyboje galės naudoti preciziškai fermentuotus ingredientus kaip skonio stipriklius ar tekstūros priedus, o besikeičianti tiekimo grandinė – kaip atsarginis sprendimas, kai klimatiniai reiškiniai paveiks tradicines žaliavas.
Vabzdžių baltymai ir probiotikai: kas dar keisis
Be kultivuotos mėsos, mokslininkai prognozuoja vabzdžių baltymų (svirpliai, lervos) augimą kaip papildomą baltymų šaltinį. Taip pat probiotinės bakterijų kultūros, kurios gali tapti ne tik papildais, bet ir kasdieniais ingredientais fermentuotuose produktuose. Specialistai pabrėžia atsargumą: naminė fermentacija (pvz., kombučia) gali kelti mikrobiologinio saugumo riziką, todėl rekomenduojama rinktis patikrintus produktus arba ekspertų priežiūrą.
Rinkos ir verslo reikšmė Lietuvai
Per artimiausius 3–5 metus technologijos, jau testuojamos KTU laboratorijose ir užsienio centruose, turi realų potencialą patekti į Lietuvos rinką. Verslams tai – galimybė diversifikuoti tiekimą ir kurti naujus B2B produktus. Lietuvos vartotojams – platus pasirinkimas: nuo kultivuotos mėsos degustacijų Kaune iki funkcinių gėrimų Vilniuje. Vis dėlto plačiam pritaikymui reikės reguliavimo, investicijų į mastelio didinimą ir aiškios komunikacijos apie saugumą bei tvarumą.
Išvados
Laboratorijose užaugintas maistas nėra priemonė išstumti tradicinę virtuvę – greičiau tai papildoma paraiška Lietuvos maisto technologijų ekosistemoje. Jei Lietuvos mokslas, verslas ir reguliatoriai bendradarbiaus, per artimiausius kelerius metus lietuviams gali atsiverti naujos, technologijomis paremtos maisto galimybės.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai