4 Minutės
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad apie 70 % Lietuvos mokytojų jau integruoja dirbtinio intelekto (DI) priemones į savo kasdienį darbą. Dažniausi naudojimo atvejai – pamokų planavimas, mokymo medžiagos rengimas ir administraciniai dokumentai. Apie 75 % DI naudojančių pedagogų nurodo, kad šios priemonės ženkliai taupo laiką ir supaprastina rutininius procesus.
Kur DI naudojamas dažniausiai?
Pagal apklausą, daugiau nei pusė mokytojų taiko DI ir pamokų metu kaip pagalbinę priemonę, o apie 18–20 % – mokinių darbų tikrinimui, testų ir kontrolinių vertinimui. Populiariausia platforma tarp lietuvių pedagogų išlieka „ChatGPT" (naudojasi 95 % apklaustųjų), taip pat dažnai minimos „Google Gemini", „Microsoft Copilot", „Duolingo" ir „DeepL". DI dažniau naudoja IT, ekonomikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojai.
Gairės mokykloms: kas keičiasi Lietuvos ugdymo įstaigose?
Reaguodama į augantį DI naudojimą, ministerija parengė rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Gairės skirtos padėti mokykloms rengti vidaus taisykles – tačiau jos nėra privalomos. Pagal jas, kiekviena mokykla gali sudaryti leidžiamų naudoti DI priemonių sąrašą, kurį tvirtina vadovas. Sprendimą, kada ir kaip taikyti DI, priima mokytojas, o DI privalo suteikti aiškią pridėtinę vertę ugdymui ir mokyklos procesams.
Viceministro požiūris
Viceministras Jonas Petkevičius pabrėžia, kad DI gali palengvinti rutininį darbą, bet būtina nustatyti ribas, taisykles ir akademinio sąžiningumo principus. Lietuvoje svarbu užtikrinti, kad technologijos integruotųsi atsakingai ir saugiai.
Technologijų ypatybės ir palyginimas
ChatGPT: stiprus natūralios kalbos generavime, greita pamokų idėjų, užduočių formavimo priemonė; dirba ir su lietuvių kalba, nors kartais reikia papildomos redakcijos. Google Gemini: stipresnis multimodalių atsakymų potencialas, gerai tinka vaizdo/teksto deriniams. Microsoft Copilot: privalumas – integracija į Office paketą, naudinga administraciniams darbams ir pamokų šablonams. Duolingo: AI asistentai kalbų mokymuisi, naudinga moksleiviams; DeepL: greitos vertimų paslaugos — lietuvių kalba kokybė nuolat gerėja, kas svarbu mokytojų parengtims Lietuvoje.
Privalumai, trūkumai ir realūs panaudojimo atvejai
Privalumai: laiko taupymas, personalizuotos mokymosi užduotys, spartesnė grįžtamoji informacija, administracijos darbo automatizavimas. Trūkumai: rizika dėl duomenų privatumo, akademinės sąžiningumo iššūkiai ir prastai lokalizuotos versijos. Konkrečios panaudojimo sritys Lietuvoje – pamokų planų generavimas Vilniuje ir Kaune, adaptuotos užduotys regionų mokykloms, kalbų laboratorijos su Duolingo ar DeepL integracija, automatizuotas vertinimas ir individualūs mokymosi keliai.
Rinkos kontekstas Lietuvoje
Lietuvos rinka sparčiai priima DI sprendimus, bet nevienodai: miesto mokyklos (pvz., Vilniuje, Kaune) dažniau turi prieigą ir licencijas nei mažesni regionai. Ministerija paskyrė 1,7 mln. eurų programinės įrangos licencijoms, įskaitant „Microsoft Copilot", tačiau EdTech Lithuania atstovai teigia, kad šių lėšų nepakanka visiems poreikiams.
Ko trūksta ir kokie sprendimai reikalingi?
Ekspertai, tarp jų Airina Volungevičienė iš Vytauto Didžiojo universiteto, įspėja, kad rekomendacijų nepakaks be sisteminių mokymų ir papildomų finansinių išteklių. Rekomenduojama diegti ES patvirtintą pedagogų skaitmeninių kompetencijų modelį ir remti pilotines programas Lietuvos mokyklose, kad DI plėtra būtų nuosekli ir atsakinga.
Išvados: kas tai reiškia lietuviams?
Dirbtinis intelektas Lietuvos mokyklose – neišvengiama tendencija. Svarbiausia užduotis Lietuvos rinkai – ne tik prieiga prie technologijų, bet ir mokytojų paruošimas, aiškios mokyklų politikos ir pakankami finansiniai resursai. Jei tai bus užtikrinta, DI gali tapti reikšmingu įrankiu tiek Vilniaus, tiek Kauno ir mažesnių miestų mokykloms bei Lietuvos edtech sektoriui.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą