4 Minutės
Paskutiniai Valstybės duomenų agentūros rodikliai rodo, kad 2025 m. interneto ryšys tapo beveik visuotinis – internetu namuose naudojasi apie 89,3 proc. Lietuvos namų ūkių. Miestuose, pvz., Vilniuje ir Kaune, rodikliai yra aukštesni (apie 91,5 proc.), tuo tarpu kaimiškose teritorijose interneto prieiga siekia maždaug 84,6 proc. Tokie skaičiai reiškia, kad Lietuvos rinka sparčiai skaitmenėja, tačiau kartu kyla ir naujų iššūkių verslui, viešosioms paslaugoms bei galutiniams vartotojams.
Kam lietuviai naudoja internetą?
Didžioji dalis gyventojų internetą naudoja ryšiams palaikyti ir informacijos paieškai – tai apima bendravimą socialiniuose tinkluose, el. paštą ir žinučių siuntimą (apie 86,2 proc.). Apie 84,5 proc. gyventojų naudojasi internetu informacijos paieškai, o 75,7 proc. – el. bankininkystei. 64,8 proc. lietuvių bent kartą pirko prekes ar paslaugas internetu, o dauguma pirkėjų nurodo, kad proceso metu jokių esminių problemų nepatyrė.
Finansinės ir valstybinės paslaugos
Aktyviausiai el. finansines paslaugas naudoja 25–34 metų amžiaus vartotojai, bet bendra praktika auga: apie 29,2 proc. gyventojų tvarkė finansus internetu. Elektroninių viešųjų paslaugų (deklaravimas, įrašų tikrinimas, vizitų registracija) naudojimas yra plačiai paplitęs – 74,3 proc. gyventojų per metus bent kartą kreipėsi į institucijas nuotoliniu būdu.
Privatumo problemos ir socialinių tinklų paskyrų naikinimas
Įdomu, kad augant skaitmenizacijai didėja ir susirūpinimas dėl privatumo: kas penktas lietuvis jau uždarė bent vieną socialinių tinklų arba programėlių paskyrą. Tarp jaunimo (16–24 m.) tokių buvo beveik trečdalis, o vyresnėse amžiaus grupėse šis skaičius mažesnis, bet reikšmingas. Vyresni vartotojai dažniau patiria techninių kliūčių bandydami ištrinti paskyras – apie ketvirtadalis nurodo susidūrę su problemomis. Be to, 21 proc. gyventojų nerimauja, kad jų naršymo duomenys registruojami reklamos ar analizės tikslais; 29,2 proc. keitė naršyklės slapukų nustatymus, o beveik 20 proc. įdiegė blokuojančią sekimą programinę įrangą.
Elektroninė atpažintis: Smart‑ID, mobilusis parašas ir daugiau
Elektroninės atpažinties priemonės Lietuvoje (elektroninis parašas, mobilusis parašas, asmens kortelė su lustu, Smart‑ID) 2025 m. naudojo apie 73,6 proc. gyventojų. Dažniausi naudojimo atvejai – prisijungimas prie el. bankininkystės, paslaugų gavimas iš valstybės institucijų, mokesčių deklaravimas ir sutarčių pasirašymas.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai: spartus paslaugų gavimas, mažesnės operacijų kaštai verslui, galimybė nuotoliniu būdu pasirašyti dokumentus. Trūkumai: saugumo rizikos, poreikis mokyti vyresnius vartotojus, tarptautinis suderinamumas (pvz., tik apie 6,1 proc. rinkos pasinaudojo kitų Europos šalių viešosiomis paslaugomis).
Produktų palyginimas, panaudojimo scenarijai ir rinkos reikšmė
Smart‑ID ir mobiliojo parašo sprendimai skiriasi patogumu ir saugumu: Smart‑ID populiarus dėl paprasto prisijungimo ir plataus palaikymo Lietuvos bankuose bei institucijose, o asmens kortelė su lustu suteikia aukštesnio lygio saugumą, bet reikalauja kortelių skaitytuvų ar specialių įrenginių. Verslui Lietuvoje tai reiškia galimybes diegti skaitmenines paslaugas klientų aptarnavimui, sumažinti biurokratiją ir paspartinti sutartų procesų vykdymą.
Išvados: kas toliau Lietuvos rinkai?
Lietuva sparčiai juda link visapusiškos skaitmenizacijos, tačiau šalia to auga ir vartotojų reikalavimas didesnės privatumo apsaugos bei technologinio švietimo, ypač vyresnėms kartoms. Verslams ir valdžios institucijoms svarbu diegti saugius, vartotojui draugiškus sprendimus Vilniuje, Kaune ir regionuose, investuoti į švietimą apie privatumo nustatymus ir užtikrinti patikimą el. atpažintį bei saugumą Lietuvos rinkai.
Šaltinis: 77
Komentarai