IT studijų populiarumas smuko Lietuvoje, moterų dalis augo

Šiemet į IT krypčių studijas Lietuvos universitetuose ir kolegijose priimta 2600 studentų – 16,9 proc. mažiau nei pernai. Tuo metu moterų dalis tarp įstojusiųjų pirmą kartą per penkerius metus viršijo penktadalį ir pasiekė 21,2 proc.

Šiuos duomenis, likus dienai iki Pasaulinės informacinių technologijų plėtros dienos, paskelbė bendrovė „Adform“. Penktą kartą rengiamas „Moterų technologijų srityje barometras“ parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA). Barometro duomenys yra negalutiniai ir dar gali nežymiai keistis.

Labiausiai sumažėjo į IT studijas priimtų vyrų skaičius – šiemet jis krito 19 proc. Tuo metu moterų dalis tarp visų įstojusiųjų išaugo nuo 18,7 proc. pernai iki 21,2 proc. „Adform“ vyresnioji žmonių ir kultūros vadovė Gintautė Klimašauskienė šį pokytį pirmiausia sieja su silpnėjančiu stereotipu, kad technologijos – labiau vyriška sritis.

Daugiausia studenčių pritraukė didieji universitetai

Šių metų duomenimis, daugiausia moterų į IT krypčių studijas priėmė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (158), Vilniaus universitetas (119) ir Kauno technologijos universitetas (113).

Kaip ir pernai, iš visų IT studijų programų moterys dažniausiai rinkosi programų sistemų studijas. Į jas šalies universitetuose ir kolegijose iš viso priimtos 74 studentės – šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais.

Moterų dauguma arba beveik vienodas lyčių pasiskirstymas šiemet fiksuotas ir keliose programose, kuriose anksčiau dominavo vyrai:

• į Vilniaus universiteto bioinformatikos studijas priimta 18 moterų ir 17 vyrų;
• į Vilniaus Gedimino technikos universiteto skaitmeninės grafikos ir animacijos studijas priimta 15 moterų ir 9 vyrai;
• į Kauno technologijos universiteto veiklos skaitmeninimo ir sistemų architektūros studijas priimta 10 moterų ir 9 vyrai;
• į Vytauto Didžiojo universiteto multimedijos ir interneto technologijų programą priimta 18 moterų ir 17 vyrų.

G. Klimašauskienės teigimu, tai rodo, kad tradiciškai vyriškomis laikytos technologijų studijų kryptys tampa patrauklesnės ir moterims. „Adform“ vertinimu, šiemet į IT studijas įstojusios merginos ateityje papildys technologijų specialistų darbo rinką.

Stojantieji vertina dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. dr. Jurgita Markevičiūtė teigia, kad į informatikos studijas Lietuvos universitetuose šiemet priimta beveik 10 proc. mažiau studentų nei pernai. Jos vertinimu, tam įtakos galėjo turėti sparti generatyvinio dirbtinio intelekto įrankių pažanga, tačiau priėmimo statistika neatskleidžia, kokią pokyčio dalį lėmė DI.

Profesorė taip pat pažymi, kad skirtingose šalyse ir universitetuose tendencijos nevienodos. Neformaliuose pokalbiuose su moksleiviais ir studentais girdėti nuogąstavimų dėl dirbtinio intelekto poveikio IT darbo rinkai, tačiau teigti, kad jaunuoliai visame pasaulyje atsisako IT studijų būtent dėl DI, būtų pernelyg drąsu.

Šių metų priėmimo duomenys rodo ir kitokią stojančiųjų pasirinkimų tendenciją: į inžinerijos mokslų studijas priimta 17 proc. daugiau studentų, į fizinių mokslų studijas – 14 proc. daugiau, o į gyvybės mokslų studijas – 8 proc. daugiau.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos krypties specialybėse šiemet studijas pradės 67 moterys, pernai jų buvo 70, o 2024 metais – 88. Vis dėlto jų dalis tarp įstojusiųjų šiemet padidėjo iki 25 proc., palyginti su 21,6 proc. pernai. Tai lėmė labiau sumažėjęs į informatikos studijas įstojusių vyrų skaičius.

„Sunku prognozuoti, kaip keisis pati darbo rinka, nes DI vystymasis labai greitas, tačiau fundamentinės žinios niekur nedingsta ir kažkas turės būti ir DI kūrėjai“, – sako prof. dr. J. Markevičiūtė. Jos teigimu, informatikos studijos apima ne tik programinio kodo rašymą. Problemų formulavimas, duomenų supratimas, algoritmų kūrimas ir kritinis DI pateikiamų rezultatų vertinimas išlieka svarbūs, todėl matematikos, statistikos ir informatikos pagrindai nepraranda reikšmės.

Technologijų sektoriuje dirbančios specialistės taip pat pabrėžia, kad norint tinkamai naudoti DI įrankius būtina išmanyti programavimą ar kitą pasirinktą sritį. „Adform“ programuotoja Danielė Anilionytė sako, kad programuotojai ir DI jau dirba kaip viena komanda, o įvairius dirbtinio intelekto įrankius ji kasdien naudoja maždaug pusę darbo laiko.

Pasak D. Anilionytės, anksčiau programinės įrangos testams parengti reikėdavo vienos ar dviejų dienų, o pasitelkus DI tai galima padaryti per kelias valandas. Įrankiai taip pat gali pasiūlyti papildomų testavimo scenarijų, tačiau programuotoja pabrėžia, kad pirmiausia pati suformuluoja idėją ar apgalvoja sprendimą ir vien DI nepasikliauja.

Įmonės IT sistemų architektė Inga Piekė pastebi, kad kai kurias užduotis, kurios anksčiau užtrukdavo visą dieną, DI leidžia atlikti per kelias minutes. Jis padeda rengti techninę dokumentaciją, formuluoti užduotis programuotojams ir ieškoti informacijos apie sistemas. Vis dėlto sprendimai ir atsakomybė lieka žmogui, kuris turi suprasti DI sugeneruotą kodą ar pasiūlytą sprendimą.