VMI informaciją gaus ir iš užsienio kriptoplatformų

Nuo 2026 m. rugsėjo 25 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patvirtinti pakeitimai, pagal kuriuos kriptoturto paslaugų teikėjai privalo teikti informaciją ne tik apie Europos Sąjungos, bet ir trečiųjų valstybių rezidentus. Tai reiškia, kad VMI galės gauti duomenis apie Lietuvos gyventojų sandorius užsienio kriptovaliutų platformose.

Pakeitimai susiję su Europos Sąjungos Tarybos direktyva (ES) 2023/2226, vadinama DAC8. Jos tikslas – kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, plečiant automatinį informacijos mainų tarp valstybių narių mechanizmą.

DAC8 reikalavimai grindžiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtu tarptautiniu informacijos apie kriptoturtą teikimo standartu, angliškai vadinamu „Crypto-Asset Reporting Framework“. Lietuvoje kriptoturto paslaugų teikėjai ir operatoriai duomenis apie 2026 m. klientų atliktus sandorius VMI pirmą kartą turės pateikti iki 2027 m. gegužės 31 d.

Kokius duomenis gaus VMI

VMI gaus informaciją apie kriptovaliutų naudotojų tapatybę, mokestinį rezidavimą ir jų atliktus sandorius. Duomenys bus gaunami ne tik iš Lietuvoje veikiančių paslaugų teikėjų – informaciją apie Lietuvos gyventojų sandorius užsienio platformose VMI galės gauti automatiškai keisdamasi duomenimis su kitų valstybių mokesčių administratoriais.

Teikiama informacija apims ne tik kriptovaliutų pirkimą ir pardavimą už įprastą valiutą, bet ir:

• vienų kriptovaliutų keitimą į kitas;
• kriptovaliutų pervedimus į kitas sąskaitas;
• tam tikrus atsiskaitymus kriptovaliutomis už prekes ar paslaugas.

VMI bus pateikiama informacija apie sandorių vertę, kriptovaliutų kiekį ir atliktų operacijų skaičių. Duomenys bus teikiami kaip apibendrintos metinės sumos.

Prekyba kriptovaliutomis ir individuali veikla

Didesnė gaunamos informacijos apimtis leis VMI tikrinti, ar gyventojai tinkamai deklaruoja pajamas iš kriptovaliutų sandorių, taip pat vertinti, ar jų prekyba neturėtų būti laikoma individualia veikla.

VMI laikosi pozicijos, kad prekyba kriptovaliutomis ar jų kasimas gali būti pripažinti individualia veikla, jeigu atitinka tris pagrindinius požymius: savarankiškumą, tęstinumą ir ekonominės naudos siekimą.

Prekybą kriptovaliutomis pripažinus individualia veikla, gyventojui gali atsirasti pareiga mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį (GPM), bet ir valstybinio socialinio bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Todėl veiklos priskyrimas individualiai veiklai gali reikšmingai padidinti bendrą mokestinę naštą.

Nuo 2026 m. gyventojų pajamoms taikomi progresiniai GPM tarifai, kurie, priklausomai nuo bendros metinių apmokestinamųjų pajamų sumos, gali siekti 32 proc. Šie tarifai taikomi ir individualios veiklos pajamoms, įskaitant pajamas iš prekybos kriptovaliutomis.

Papildomų pasekmių gali kilti gyventojams, kurie greta prekybos kriptovaliutomis vykdo ir kitą individualią veiklą. Pagal galiojančią tvarką, vykdant kelias individualias veiklas, visoms joms turi būti taikomas vienas pasirinktas išlaidų atskaitymo būdas:

• 30 proc. gautų pajamų dydžio išlaidų atskaitymas, pavyzdžiui, teikiant paslaugas;
• faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų atskaitymas, pavyzdžiui, prekiaujant kriptovaliutomis.

Pavyzdžiui, gyventojas iš konsultavimo veiklos gauna 10 000 Eur pajamų, o jo faktinės išlaidos sudaro 1 000 Eur. Kartu jis prekiauja kriptovaliutomis, kurias įsigijo už 10 000 Eur ir pardavė už 11 000 Eur.

Jeigu konsultavimo veiklai būtų galima taikyti 30 proc. išlaidų atskaitymą, o prekybai kriptovaliutomis – faktinių išlaidų atskaitymą, bendros apmokestinamosios pajamos sudarytų 8 000 Eur. Tačiau abiem veikloms pasirinkus 30 proc. išlaidų atskaitymo metodą, bendros apmokestinamosios pajamos siektų 14 700 Eur. Abiem veikloms taikant faktinių išlaidų atskaitymą, apmokestinamosios pajamos sudarytų 10 000 Eur – 4 700 Eur mažiau nei pasirinkus 30 proc. atskaitymą.

Gyventojai negali skirtingoms individualioms veikloms pasirinkti skirtingų išlaidų atskaitymo metodų, nors šių veiklų sąnaudų struktūra gali iš esmės skirtis. Todėl pasirinktas metodas tiesiogiai lemia mokėtinų mokesčių dydį.