Pensijų išmokos taikinyje: sukčių banga Lietuvoje auga

Lietuva vėl susiduria su aktyvėjančiomis skaitmeninėmis apgavystėmis: gyventojams, laukiantiems lėšų iš antrosios pakopos pensijų fondų, siunčiamos klaidinančios SMS žinutės, elektroniniai laiškai ir net atliekami skambučiai, kuriuose apsimetama valstybės institucijomis ar finansų įstaigomis. Tokios schemos ypač pavojingos tuo metu, kai žmonės iš tiesų tikisi oficialių pranešimų apie išmokas, mokesčių grąžinimą ar duomenų patvirtinimą.

Lietuvos rinkoje ši problema tampa vis aktualesnė, nes vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę: bankininkystė, e. valdžios vartai, pensijų kaupimo informacija, draudimo paslaugos ir mokesčių deklaravimas jau įprastai tvarkomi internetu. Tai patogu lietuviams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažesniuose miestuose, tačiau kartu sukuria ir palankią terpę socialinės inžinerijos atakoms.

Kodėl sukčiai seka valstybės ir finansų kalendorių?

Kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad sukčiai retai veikia visiškai atsitiktinai. Jie stebi viešai žinomus terminus: kada gyventojai laukia VMI grąžinamų mokesčių, kada mokamos kompensacijos, socialinės išmokos ar pensijų kaupimo lėšos. Būtent tokiais momentais žmonės dažniau skuba, mažiau tikrina detales ir labiau pasitiki pranešimais, kuriuose minimi pinigai.

Šiemet nauja išmokų iš antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos banga tapo dar viena proga nusikaltėliams. Gyventojams, pateikusiems prašymus pasitraukti iš pensijų kaupimo, iki liepos vidurio turėjo būti pervedamos lėšos, todėl dalis žmonių natūraliai laukė SMS, el. laiško ar banko pranešimo. Tokį lūkestį sukčiai išnaudoja siųsdami žinutes apie tariamai sustabdytą mokėjimą, būtinybę atnaujinti banko duomenis ar prisijungti prie suklastotos sistemos.

Dažniausi apgavikų scenarijai

Pastaruoju metu Lietuvoje itin dažnai fiksuojami bandymai apsimesti Valstybine mokesčių inspekcija, Mano VMI, elektroniniais valdžios vartais, policija ar bankais. Pranešimuose paprastai pateikiama nuoroda į netikrą svetainę, kuri vizualiai primena oficialų puslapį. Suklastotas adresas gali skirtis vos viena raide, simboliu ar galūne: vietoje vmi.lt gali būti naudojamas panašiai atrodantis domenas, o vietoje lietuviams įprastos .lt galūnės – kita interneto adreso pabaiga.

Toks metodas pasaulyje žinomas kaip phishing, tačiau Lietuvos vartotojams jis tampa vis lokalesnis. Sukčiai naudoja lietuvių kalbą, pažįstamus logotipus, institucijų pavadinimus ir net imituoja oficialų toną. Dėl to grėsmė nebėra vien globali – ji labai konkrečiai pritaikyta Lietuvos rinkai.

Technologijos prieš sukčius: ką jau daro operatoriai?

Telekomunikacijų bendrovės tampa svarbia kibernetinio saugumo grandimi. Vien „Bitė Lietuva“ per pirmąjį pusmetį blokavo daugiau kaip 300 tūkst. įtartinų SMS žinučių, o nuo metų pradžios sustabdė beveik 4 mln. nuotolinių sukčių skambučių. Vidutiniškai kasdien užkertamas kelias daugiau nei 20 tūkst. bandymų pasiekti Lietuvos gyventojus SMS žinutėmis arba skambučiais.

Tokios apsaugos sistemos veikia kaip išmanusis filtras: jos analizuoja siuntėjo reputaciją, pasikartojančius sukčiavimo šablonus, pavojingas nuorodas ir neįprastą skambučių srautą. Palyginti su ankstesniais metais, kai daug kas priklausė tik nuo vartotojo budrumo, šiandien Lietuvos operatoriai vis aktyviau diegia automatizuotus sprendimus, panašius į naudojamus Vakarų Europos ir JAV rinkose.

Apsaugos privalumai ir ribos

Didžiausias tokių technologijų privalumas – prevencija dar prieš žinutei ar skambučiui pasiekiant žmogų. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus vartotojams, kurie dažniau tampa sukčiavimo taikiniu, taip pat verslams, kurių darbuotojai kasdien gauna daug pranešimų iš partnerių, valstybės institucijų ir klientų.

Vis dėlto net pažangiausi filtrai negali sustabdyti visų atakų. Sukčiai nuolat keičia domenus, tekstus, telefono numerius ir scenarijus. Kai viena kampanija nebeveikia, jie ieško naujų būdų apeiti apsaugos sistemas. Tai primena nuolatinį technologinį katės ir pelės žaidimą, kuriame svarbus ne tik operatorių darbas, bet ir vartotojų skaitmeninis raštingumas.

Ką turėtų žinoti Lietuvos vartotojai?

Pirmoji taisyklė – neskubėti. Jei gaunate SMS ar el. laišką apie pensijų išmoką, mokesčių grąžinimą ar banko duomenų patvirtinimą, neatidarykite nuorodos tiesiogiai. Geriau savarankiškai įveskite oficialios institucijos adresą naršyklėje arba prisijunkite per įprastą banko ar e. valdžios platformą.

Antra, patikrinkite interneto adresą. Oficialios Lietuvos institucijos dažniausiai naudoja aiškius .lt domenus, o bet kokios keistos raidės, papildomi brūkšneliai ar neįprastos galūnės turėtų kelti įtarimą. Trečia, niekada neveskite banko kortelės duomenų, Smart-ID ar mobiliojo parašo kodų puslapyje, kurį pasiekėte per netikėtą žinutę.

Aktualu ir vartotojams, ir verslui

Ši sukčiavimo banga svarbi ne tik privatiems gyventojams. Lietuvos verslai taip pat turėtų stiprinti darbuotojų mokymus, naudoti el. pašto filtrus, kelių veiksnių autentifikaciją ir aiškias vidines taisykles, kaip tikrinami finansiniai pavedimai ar institucijų užklausos. Kaune, Vilniuje ir kituose technologijų centruose veikiančioms įmonėms tai tampa ne papildoma, o būtina skaitmeninės rizikos valdymo dalimi.

Jei vis dėlto žmogus paspaudė apgaulingą nuorodą ir perdavė asmens ar banko duomenis, būtina nedelsiant kreiptis į banką, blokuoti korteles, keisti slaptažodžius ir pranešti policijai. Kai kuriais atvejais nuostolius gali padėti sumažinti draudimas nuo elektroninių apgavysčių, taikomas pinigų išviliojimo, mokėjimo kortelių duomenų panaudojimo ar apgaulingų atsiskaitymų internete atvejais.

Skaitmeninis budrumas tampa kasdieniu įpročiu

Pensijų išmokų situacija dar kartą parodo, kad kibernetinis saugumas Lietuvoje nėra vien IT specialistų tema. Tai kasdienis įgūdis kiekvienam, kuris naudojasi telefonu, banko programėle ar e. paslaugomis. Kuo aktyviau Lietuvos rinka skaitmenizuojasi, tuo svarbiau, kad technologijos, operatorių apsauga ir vartotojų atsargumas veiktų kartu.