3 Minutės
VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijoje viešėjo dr. Sergiu Lupu iš Rumunijos Mircea cel Bătrân karinio jūrų laivyno akademijos. Jo paskaitos ir praktiniai užsiėmimai apėmė laivo valdymą ir manevravimą sudėtingose situacijose, navigaciją sudėtingomis oro ir jūros sąlygomis, avarijų valdymą bei jūreivystės astronomiją. Vizitas – ne tik akademinis renginys, bet ir technologinių mokymo sprendimų demonstracija, aktuali Lietuvos rinkai ir vietos jūrų industrijos specialistams.
Simuliatorinio mokymo technologijos: ką demonstravo svečias?
Dr. Lupu akcentavo modernius simuliatorinius metodus, kuriuos naudoja tarptautinės jūrinės mokyklos. Demonstracijos metu buvo gvildenami tokie technologiniai sprendimai kaip sudėtingų scenarijų modeliavimas, ECDIS integracija, kelių jutiklių duomenų sinchronizacija, scenarijų atkūrimas (replay) bei analitikos įrankiai rezultatams vertinti. Šie įrankiai svarbūs ir Lietuvos jūreiviams: jie leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, įvertinti sprendimų poveikį ir tobulinti reagavimą į nenumatytas situacijas.
Simuliatoriaus funkcijos ir privalumai
- Realistinė aplinka su meteorologinių sąlygų kintamumu ir srautų modeliavimu;
- Integracija su navigacinėmis sistemomis (ECDIS, radarai, AIS);
- Scenarijų kūrimas ir atkūrimas, leidžiantis analizuoti klaidas ir gerinti sprendimų priėmimą;
- Skaitmeninės mokymosi platformos palaikymas – nuotoliniai kursai ir moduliai lietuvių kalba;
- Duomenų registracija ir vertinimas pagal STCW reikalavimus.
Lietuvos kontekstas: kodėl tai svarbu vietos rinkai?
Lietuva ir Lietuvos rinka sparčiai priima skaitmeninius švietimo sprendimus – nuo aukštųjų mokyklų Vilniuje iki praktinių mokymų uostuose. Simuliatorinis mokymas reikšmingai prisideda prie vietos jūrinės sektoriaus saugos ir konkurencingumo: geresnės navigacijos įgūdžiai mažina incidentų riziką Lietuvos laivybos bendrovėms, o skaitmeninės kompetencijos – padidina lietuvių specialistų patrauklumą tarptautinėje darbo rinkoje.
Pritaikymo scenarijai Lietuvoje
Praktiniai panaudojimo pavyzdžiai: vietos įmonės gali naudoti simuliacijas uosto manevravimui, krovininių laivų manevravimui bei avarinių pratybų rengimui. Universitetai Vilniuje ar Kaune gali įdiegti hibridinius kursus, supažindinančius studentus su AR/VR sprendimais ir AI pagrindu veikiančiais mokymosi asistentais. Tokios programos jau populiarėja tarp lietuvių aukštųjų mokyklų, skatinančių bendradarbiavimą su pramone.
Rumunijos ir Lietuvos patirtis: panašumai ir skirtumai
Dr. Lupu pažymėjo, kad Mircea cel Bătrân akademija ir VILNIUS TECH siekia to paties tikslo – parengti saugius ir kvalifikuotus jūrų specialistus. Abi institucijos daug dėmesio skiria praktiniam rengimui, disciplinai ir STCW reikalavimų laikymuisi. Skirtumai dažniau susiję su technologijų diegimo mastu ir kalbinių resursų prieinamumu: Lietuvoje didėja poreikis lokalizuotų sprendimų – programinės įrangos ir mokomųjų medžiagų lietuvių kalba, kas palengvina mokymąsi jauniesiems specialistams.
Ateities perspektyvos: Erasmus, moksliniai projektai ir skaitmeninė edukacija
Vizitas sustiprino bendradarbiavimą: planuojami Erasmus dėstymo mobilumai, bendri moksliniai tyrimai ir simuliatorinio mokymo projektai. Dėl didėjančio susidomėjimo skaitmeniniu jūrų mokymu, Lietuva gali tapti regioniniu centru, kur technologijos ir pedagogika sujungiamos į pažangią mokymosi ekosistemą.
Išvados: ką tai reiškia lietuviams?
Tarptautiniai dėstytojų vizitai ir modernių simuliatorių diegimas stiprina Lietuvos jūreivystės sektorių, didina vietos specialistų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir skatina skaitmeninių įgūdžių augimą. Studentams ir praktikams svarbu siekti ne tik techninių žinių, bet ir komunikacijos, komandinio darbo bei kritinio mąstymo įgūdžių. Technologijos keičia mokymą, tačiau žmogaus vaidmuo – profesionalumas, atsakomybė ir saugos kultūra – lieka kertiniu elementu.
Šaltinis: vilniustech
Palikite komentarą