3 Minutės
Oficialiosios statistikos portalo 2025 m. duomenys rodo, kad tik 14,9% Lietuvos gyventojų tikrina internete matytos informacijos patikimumą. Apklausos, vykdytos tarp 16–74 metų amžiaus respondentų visoje Lietuvoje, atskleidžia, jog nors skaitmeninio turinio vartojimas Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilniuje ar Kaune, auga, kritinis vertinimas vis dar nėra plačiai paplitęs. Tai turi įtakos ne tik žiniasklaidai, bet ir Lietuvos rinkos skaitmeniniams verslams, kuriems reputacija ir klientų pasitikėjimas yra esminiai.
Statistika ir amžiaus skirtumai
Jaunesni vartotojai aktyviau tikrina
Amžiaus grupių duomenys aiškūs: 16–29 m. grupėje informacijos patikimumą tikrina apie 26,9%, o 25–34 m. – 26,4%. Tuo tarpu nuo 55 metų ir vyresnių grupėje šis rodiklis neviršija 7%. Istoriškai pastebima auganti tendencija: 2021 m. rodiklis buvo kiek daugiau nei 10%, 2023 m. – apie 13%.
Kiti elgesio rodikliai
2025 m. apie 13% gyventojų aktyviai ieško papildomos informacijos, o dar mažesnė dalis – apie 4% – dalyvauja diskusijose internete. Apie 5% aptaria gautą informaciją gyvai su artimaisiais ar pažįstamais. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nepatikrina informacijos, yra tikėjimas, kad jie jau žino tiesą (26,4%). Tik 2,6% nurodė įgūdžių trūkumą, o 5,4% – kitas priežastis.
Kokias grėsmes tai kelia Lietuvos skaitmeninei erdvei
Kai faktus tikrina vos vienas iš septynių, klaidinantis turinys gali plisti žymiai greičiau. Emocijas keliančios žinutės dažnai sulaukia daugiau pasidalijimų nei ramūs paaiškinimai, todėl dezinformacija gali formuoti uždarus įsitikinimų burbulus. Lietuvos rinkai tai reiškia padidėjusį reputacijos valdymo poreikį tiek medijų sektoriuje, tiek vietos verslams Vilniuje, Kaune ir kituose regionuose.
Įrankiai ir sprendimai: produktų palyginimas ir savybės
Faktų tikrinimo įrankių kategorijos
Technologijų rinka siūlo kelis sprendimus: automatiniai AI patikros varikliai, naršyklės plėtiniai, patikros duomenų bazės ir žiniasklaidos monitoringas. Naršyklės plėtiniai leidžia greitai patikrinti šaltinio reputaciją, o AI sprendimai – greitai aptikti galimus faktinių klaidų modelius. Lietuvoje svarbu, kad įrankiai palaikytų lietuvių kalbą arba integruotų vietines žinių bazes.
Palyginimas ir privalumai
Automatiniai sprendimai greitai filtruojami dideliems duomenų srautams, bet gali klysti lokaliniuose kontekstuose. Žmogiškas faktų tikrinimas yra tikslesnis, ypač kai reikia vietinių žinių apie Lietuvos įvykius ar teisės aktus. Verslams privalumai akivaizdūs: mažesnė dezinformacijos rizika, stipresnė klientų pasitikėjimo kontrolė ir geresnė reputacijos apsauga Lietuvos rinkoje.
Panaudojimo scenarijai Lietuvos verslams ir žiniasklaidai
Medijos outletai gali integruoti faktų tikrinimo darbo eigas redakcijoje, o rinkodaros komandos Vilniuje ir Kaune – naudoti monitoringą netikrintiems pranešimams stebėti. Bankai ir telekomo įmonės gali naudoti sprendimus klientų aptarnavime identifikuoti nepatikimas naujienas ir greitai reaguoti.
Kaip gerinti skaitmeninį raštingumą Lietuvoje
Rekomenduojama investuoti į ugdymą mokyklose, viešąsias kampanijas ir lengvai naudojamus lietuviškus įrankius fact-checking procesui. Verslams verta diegti vidaus gaires ir mokymus darbuotojams, kaip atpažinti ir valdyti dezinformaciją bei apsaugoti prekės ženklą Lietuvos rinkoje.
Apibendrinant: statistika atskleidžia, kad kritinio vertinimo įprotis Lietuvoje dar neįsitvirtino. Technologijos ir vietiniai sprendimai gali padėti, tačiau būtini ir švietimo sprendimai, kad lietuviams būtų lengviau atpažinti patikimą turinį kasdieniame internete.
Šaltinis: technaujienos
Palikite komentarą