Ar bitkoinų kasimas tebėra prasmingas ir pelningas?

Ar bitkoinų kasimas tebėra prasmingas ir pelningas?

Rūta Jankauskienė Rūta Jankauskienė . 2 Komentarai

8 Minutės

Galima sakyti, kad bitkoinų kasimas primena detektyvo darbą: reikia patikrinti potencialiai įtartiną operaciją, rasti tirštą ryšį tarp duomenų ir įrodyti, kad nesi sukčius. Tik čia vietoje pirštų antspaudų — maišos funkcija, ir vietoje policijos — decentralizuota tinklo bendruomenė. Trumpai tariant, kasimas yra procesas, kuriuo tinklas patikrina Bitcoin operacijas ir „išspausdina“ naujus monetų vienetus.

Bitkoinas neturi centrinio banko. Nėra aukščiausio valdininko, kuris paspaudžia mygtuką ir išleidžia pinigus. Vietoje to yra blokų grandinė — viešas registro įrašas, kuriame saugomos visos operacijos. Kiekvieną kartą, kai atsiranda naujas blokas, kalnakasiai (miners) jį tikrina. Kai dauguma tinklo patvirtina, blokas įtraukiamas į grandinę, o jo patikrinimą atlikęs kasėjas gauna atlygį: mokestį už operacijas ir dalį naujai sukurtų bitcoinų.

Tačiau svarbu atsiminti: bendras Bitcoin kiekis yra ribotas — 21 milijonas monetų. Kai visi jie bus iškasti, atlygis už blokus bus mokamas tik iš mokėjimo mokesčių.

Kaip techniškai vyksta kasimas

Procesas prasideda paprastai: rinkinyje operacijų „sukuriamas“ blokas. Tinklas jau atliko pradinį patikrinimą — ar siuntėjas turi pakankamai lėšų, ar parašas yra galiojantis. Toliau vyksta „sugeneruok ir patikrink“ žaidimas.

Bitcoin naudoja SHA-256 maišos algoritmą. Iš bloko duomenų sugeneruojama 64 simbolių ilgio maišos eilutė. Kasėjai tūkstančiais kartų keičia tam tikrą lauko reikšmę bloke (vadinamą nonce), kol suranda maišą, kuri atitinka tinklo nustatytą tikslą — kitaip tariant, yra mažesnė arba lygi tam tikrai ribai. Pirmasis, kuriam pavyksta surasti tokią maišą, gali prisegti bloką prie savo blokų grandinės kopijos ir paskelbti jį tinklui.

Tada kiti mazgai bei kasėjai patikrina bloką: ar operacijos tikros, ar maiša teisinga. Jeigu viskas atitinka taisykles, blokas tampa dalimi oficialios blokų grandinės, o jo autorius gauna blokų atlyginimą. Šitas mechanizmas vadinamas „proof-of-work“ — įrodymas, kad tam blokui buvo sunaudota skaičiavimo galia. Jis irgi apsaugo tinklą nuo piktavalių pakeitimų: pakeisti seną bloką reikštų pakartotinai atlikti milžinišką skaičiavimo darbą.

Dar vienas svarbus elementas — tinklo sudėtingumo (difficulty) reguliavimas. Sistema koreguoja užduoties sudėtingumą taip, kad naujas blokas vidutiniškai atsirastų kas ~10 minučių. Kai daugiau kasėjų jungiasi arba kai diegiami galingesni įrenginiai, sudėtingumas didėja.

Įranga ir metodai: ASIC, GPU, CPU, debesų kasimas ir baseinai

Ne visi kasimo metodai yra vienodi. Per dešimtmetį technologijos ženkliai pasikeitė. Pradžioje pilnai užtekdavo kompiuterio procesoriaus. Dabar situacija kitokia.

ASIC kasimas

ASIC — application-specific integrated circuit — tai įrenginys, sukurtas vienam tikslui: kasti konkrečią kriptovaliutą. Bitcoin atveju ASIC yra dominuojantis sprendimas. Šie įrenginiai generuoja trilijonus maišų per sekundę ir yra efektyviausi energijos sąnaudų atžvilgiu. Tačiau nauji modeliai gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki daugiau nei 15 000 USD. Investicija didelė. Bet norint turėti realų šansą gauti pelną, ASIC beveik būtinas.

GPU kasimas

Grafikos procesoriai (GPU) vis dar naudojami kitoms kriptovaliutoms, bet Bitcoin jiems per sunkus. GPU kasimas reikalauja aukštos klasės vaizdo plokščių ir daug elektros, todėl Bitcoin tinkle jis jau neekonomiškas. Tačiau tam tikroms altcoin monetoms GPU tebėra protingas pasirinkimas.

CPU kasimas

CPU kasimas — paprasčiausias kelias. Reikia tik kompiuterio. Tai veikė Bitcoin pradžioje. Dabar CPU neturi reikiamos skaičiavimo galios varžytis su ASIC.

Debesų kasimas

Debesų (cloud) kasimas leidžia nuomotis kasybos galią iš specializuotų kompanijų. Galima išvengti techninių rūpesčių, bet sutartys dažnai ilgos, o pelningumas priklauso nuo rinkos kainų ir operatoriaus skaidrumo. Dažnai debesų kasimas sugrįžta su nuostoliais, jei BTC kaina krenta arba sudėtingumas auga.

Kasimo baseinai

Vienas iš efektyviausių būdų — jungtis į kasimo baseiną. Tai grupė kasėjų, surenkanti galią kartu ir dalijanti atlygius proporcingai įnašui. Atlikti pilną bloką solo beveik neįmanoma, jei neturi tūkstančių ASIC įrenginių. Baseinai leidžia stabiliau gauti išmokas, bet jas reikia dalinti tarp narių.

Ar bitkoinų kasimas pelningas?

Trumpas atsakymas: dažniausiai — ne. Ilgesnis? Viskas priklauso nuo daugelio kintamųjų. Kiek kainuoja įranga. Kiek ji generuoja hash'ų per sekundę (TH/s). Kiek sunaudoja elektros energijos vienam terahash (W/TH arba J/TH). Kokia elektros kaina regione. Ir, žinoma, koks tuo metu Bitcoin kursas.

Gera naujiena — jums nereikia galvosūkių spręsti rankiniu būdu. Internetiniai pelningumo kalkuliatoriai leidžia įvesti įrenginio hash rate, energijos sąnaudas ir elektros kainą, tada apskaičiuoti numatomą pelną per dieną, mėnesį ar metus. Tačiau net ir taip, grąža paprastai atima daugiau nei dvejus metus, dažnai — daugiau nei tris, kol atsiperka įranga. O įrenginiai su laiku nusidėvi: geras ASIC gyvuoja efektyviai apie 3–5 metus, tačiau technologijos tobulėja ir po trejų metų ankstesni modeliai dažnai tampa nebeekonomiški.

Prieš investuodami į kasybą, įvertinkite: ne tik bitcoin kaina, bet ir jūsų elektros tarifai bei planuojama įrangos eksploatacija.

Rizikos, saugumas ir ekologinės pasekmės

Pagrindinė rizika — neatsipirkimas. Net turint gerą ASIC, kritusi BTC kaina arba padidėjęs sudėtingumas gali paversti pelningą operaciją nuostoliniu. Be to, kasyba reikalauja investicijų į oro vėsinimą, elektros instaliaciją, o blogai įrengtos fermos gali sukeltį gaisrą ar kitus saugumo pavojus. Buvo atvejų, kai netekę priežiūros įrenginiai perdegė ar net sukėlė gedimus vietiniuose elektros tinkluose.

Ne mažiau svarbi — ekologinė kaina. Proof-of-work mechanizmas yra energijos intensyvus. Priklausomai nuo elektros šaltinio, kasyba gali turėti didelį anglies dioksido pėdsaką. Dėl to kyla diskusijų apie energetinį efektyvumą ir alternatyvas, pavyzdžiui, proof-of-stake sistemą, kuri beveik nenaudoja milžiniškų skaičiavimo išteklių.

Pastaruoju metu atsiranda ir reguliavimo rizikos: šalys gali riboti arba drausti kasybą dėl elektros sistemos stabilumo ar aplinkosaugos sumetimų. Tai — papildomi veiksniai, kuriuos verta apsvarstyti planuojant investiciją.

Kaip pradėti kasybą: greitas planas

Jei vis dėlto nusprendėte išbandyti, štai esminiai žingsniai. Pirma, įsigykite ASIC kasimo įrenginį iš patikimo pardavėjo. Alternatyvos — mažesnės, bet deja, mažiau pelningos. Antra, pasirūpinkite tinkama vieta: gera ventiliacija, vėsinimas ir 220 V elektros lizdas. Trečia, susikurkite kriptovaliutos piniginę, fiziškai saugią arba programinę, priklausomai nuo jūsų rizikos tolerancijos. Ketvirta, prisijunkite prie kasimo baseino — be to tai beveik privaloma Bitcoin kasėjams. Ir penkta, nuolat stebėkite energijos sąnaudas, įrangos būklę ir rinkos kainas.

Eksperto įžvalga

„Bitkoinų kasimas — tai ne tik technika, bet ir ekonomika bei politika“, — sako Dr. Mantas Petrauskas, energetikos ir skaitmeninių valiutų analitikas. „Technologija tobulėja greitai. Tačiau net ir galingiausias ASIC nieko nepadarys prieš menką elektros sąnaudų kontrolę arba neteisingą verslo modelį. Dabar svarbiausia ne tik kiek maišų per sekundę generuoji, bet ir iš kur gauna elektros energiją, kaip tvarkai šilumą ir kiek mokėti už įrangos priežiūrą.“

Dr. Petrauskas pabrėžia ir socialinį aspektą: „Kai kurie regionai pritraukia kalnakasius dėl pigių atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai keičia žaidimo taisykles: kasyba gali tapti tvaresnė, bet tam reikalingos investicijos ir reguliavimo pokyčiai.“

Kas toliau: investuoti ar kasti?

Dažnai protingesnis pasirinkimas — pirkti bitkoinus tiesiogiai, o ne investuoti į kasybą. Jei BTC kaina auga, tiesioginis pirkimas duoda grąžą kur kas greičiau nei laukti, kol atsipirks technika. Jei domina technologija arba norite palaikyti tinklą, kasyba turi prasmę — bet tik su aiškiu verslo planu.

Taip pat verta apsvarstyti alternatyvas: kasyba kitoms kriptovaliutoms, investavimas į kasybos kompanijų akcijas arba dalyvavimas decentralizuotose finansų (DeFi) sistemose. Kiekvienas pasirinkimas turi savo riziką ir potencialą.

Galutinis patarimas? Prieš pradėdami skaičiuokite: įranga, energija, priežiūra ir galimas techninis atnaujinimas. Ir nepamirškite — rinka mėgsta netikėtumus. Būkite pasirengę mokytis ir prisitaikyti.

Labas! Aš – Rūta, mėgstu gilintis į technologijas ir paprastai paaiškinti sudėtingus dalykus. Mano straipsniai – tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems.

Palikite komentarą

Komentarai

blokas

Ar tik aš vienas galvoju, kad debesų kasimas dažnai apgaulė? Sutartys ilgai, realus pelnas menkas, o rizika didelė.

Marius

Oi negalvojau, kad kasyba tiek energijos ryja. Triukšmas, karšta, rizika... ir vis tiek kai kuriems įdomu, hm