10 Minutės
Pagrindinė idėja
Atšaukite savo abonementus. Skamba kukliai. Tačiau vienas iš garsiausių Silicio slėnio kritikų teigia, kad šis tylus veiksmas gali sudrebinti galios koridorius Vašingtone.
Scott Galloway, Niujorko universiteto (NYU) rinkodaros profesorius, žinomas už atvirą ir aštrią analizę, pasiūlė tikslinį ekonominį boikotą didžiųjų technologijų kompanijų kaip naują protesto prieš prezidento Trumpo imigracijos politiką svertą. Idėja yra neįmantri ir paprasta: nustokite mokėti platformoms, kurios tapo kasdienio gyvenimo dalimi — ne tam, kad uždarytumėte verslą vienai dienai, o tam, kad ištrauktumėte vartotojų pinigus per ilgesnį laikotarpį.
Taktika ir jos logika
Kodėl būtent tai, o ne pažįstamas masinis streikas? Galloway teigia, kad masiniai vienos dienos streikai galiausiai labiausiai kenkia smulkiam verslui. Jis siūlo nukreipti spaudimą ten, kur jis smelkiasi labiausiai: į firmas, kurių rinkos vertė ir politinis svoris daro jas ypač jautrias pajamų ir viešosios nuomonės svyravimams. Jo nuomone, mėnesio trukmės susilaikymas, pradedant vasario pradžioje, galėtų sukurti rinkos bangavimus, kurie pasiektų aukščiausias valdžios institucijų grandis.
Veikimo mechanizmas
Taktika remiasi paprastu svertu: prenumeratos ir paslaugų prenumeruojami mokėjimai yra pastovus grynųjų pinigų srautas. Pritraukus milijonus vartotojų nutraukti arba sustabdyti mokėjimus kelioms savaitėms, galima sumažinti bendrųjų pajamų augimo lūkesčius, paveikti įmonių pelningumo rodiklius ir, galų gale, versti valdybas ir vadovus reaguoti. Rinkos reakcija, analitikai pažymi, priklauso nuo pasakojimo apie ilgalaikį augimą: jei dokumentai rodo, kad augimo trajektorija kinta, vertinimai mažėja greitai.
Galimi taikiniai
Jis nurodo akivaizdžius taikinius: prenumeratos paslaugos ir debesijos platformos, kurių stabilios pasikartojančios pajamos slepia, kiek stambios kompanijos priklauso nuo milijonų mažų mokėjimų. ChatGPT ir kitos dirbtinio intelekto paslaugos, Amazon Prime, Microsoft Office paketai — tai nėra tik patogumai. Tai pinigų srautai. Nutraukus pakankamai jų kelioms savaitėms, balansai, o vėliau ir valdybos pastebės pokyčius.
Konkrečių paslaugų pavyzdžiai
Šios paslaugos apima įvairius ekonominius sluoksnius: nuo consumer-facing prenumeratų (vaizdo transliacijos, debesų saugyklos, produktų prenumeratos) iki verslo programinės įrangos ir API paslaugų, kurios kas mėnesį renka milijonines, kartais milijardines pajamų dalis. Dėl to sprendimas nutraukti prenumeratas gali turėti skirtingas pasekmes — nuo trumpalaikio pajamų sumažėjimo iki investuotojų nerimo dėl ilgalaikio augimo.
Politikos ir verslo ryšiai
Toks svertas yra reikšmingas todėl, kad ar tai būtų iš principo, ar dėl patogumo, daugelis aukščiausių technologijų vadovų priartėjo prie dabartinės administracijos. Ateinamųjų renginių aukojimai ir kvietimai į Baltuosius rūmus tapo įprasta pramonei ir valstybei bendrauti. Dažnai žiniasklaidoje minimi vardai apima Sam Altman (OpenAI), Mark Zuckerberg (Meta), Tim Cook (Apple) ir Andy Jassy (Amazon) — vadovai, kurie derina komercinius interesus su politiniu lobizmu ir ryšiais.
Kaip pinigai veikia politiką
Donacijos, rėmimai ir asmeniniai ryšiai gali atverti prieigą prie politikos formuotojų, suteikti neišreikštą įtaką sprendimų priėmimui ir net paveikti reguliavimo aplinką. Ekonominis boikotas siekia panaudoti tą pačią kalbą — pinigus — kad persvertų pusiausvyrą. Galloway argumentas yra pragmatiškas: kapitalistinėje sistemoje pinigai dažnai kalba garsiau nei šūkiai.
Kontekstas: protestai dėl imigracijos
Tuo pat metu šalyje vyksta nuolatiniai protestai dėl imigracijos vykdymo. Demonstracijos prieš ICE (JAV Migracijos ir muitinės tarnybą) ir pasienio taktiką užsiliepsnojo miestuose kaip Minneapolis po Reni Good ir Alex Perte mirties federalinių imigracijos pareigūnų veiksmų metu — incidentai, kurie paaštrino viešąją pyktį ir palaikė spaudimą politikams. Protestai ir kvietimai streikuoti padidino matomumą, bet dar neprivertė didelių politikos atšokimų.
Viešoji reakcija ir politinis spaudimas
Viešoji nuotaika gali paspartinti politinius veiksmus, tačiau politika dažnai reaguoja lėčiau nei visuomenės nuotaika. Taip pat yra rizika, kad tradicinės protesto formos — eitynės, mitingai, vienos dienos streikai — bus ignoruojamos arba nepakankamai paveiks administracines sprendimų grandis. Ekonominis boikotas bando užpildyti šią spragą, nukreipdamas spaudimą į įmones, kurios gali turėti tiesioginę įtaką į politiką per jų finansinį ir socialinį kapitalą.
Administracinės permainos ir jų įtaka
Laikykime situaciją šviežią: Vidaus saugumo departamentas (Department of Homeland Security) neva perorientavo aukšto rango pasienio pareigūną ir signalizavo tolesnius pasikeitimus, tuo tarpu ICE laikinieji vadovai išplėtė be orderių atliekamų patikrinimų galias. Rezultatas — netvarkingas viešosios nerimo, administracinių permainų ir tokių laipsniškų politikos pataisymų derinys, kurie retai patenkina protestuotojų reikalavimus.
Kas keičiasi administracijoje?
Organizaciniai pakeitimai gali reikšti tiek teigiamus, tiek neigiamus padarinius: kartais permainos lėtina veiksmus ir suteikia laiko pritapti prie naujų gairių; kitais atvejais jos gali sustiprinti veiksmų teisėtumą ir įgalinti platesnį veiksmų spektrą. Vartotojų ekonominis spaudimas įmonėms gali pakeisti ir administracijos prioritetus, ypač jei verslo lyderiai pradeda viešai reikšti susirūpinimą dėl reputacijos ir finansinių nuostolių.
Rinka, elgsena ir vertinimai
Galloway tezė remiasi elgsenos psichologija: mažos, pasikartojančios elgsenos pokyčiai daugelio žmonių lygmenyje, tęsiami laike, gali pakeisti įmonių vertinimo modelius ir inicijuoti persvarstymus aukščiausiose grandyse. Rinkos yra jautrios vartotojų elgesiui. Jos taip pat jautrios pasakojimams apie ilgalaikį augimą. Prenumeratų kritimas mėnesį laiko gali nepriversti įmonės bankrutuoti, bet gali sumažinti augimo lūkesčius ir rinkos vertinimus — o politikai ir reguliuotojai seka vertinimus.
Finansinė mechanika
Vertinimai dažnai grindžiami diskontuotų pinigų srautų modeliais (DCF), rinkos multiplikatoriais ir augimo prognozėmis. Jeigu pasikartojantys pajamų srautai — prenumeratos, licencijos, debesijos sąskaitos — sumažėja, tai sumažina ir būsimų pinigų srautų diskontinę vertę. Investuotojai gali sumažinti pelno prognozes, o tai atsiliepia akcijų kainoms. Net nedidelis, bet plataus masto prenumeratų sumažėjimas gali sukelti nuotaikų pasikeitimą, kuris pritraukia dėmesį prie kompanijų valdymo sprendimų.
Praktiniai ir etiniai klausimai
Yra ir praktinių, ir etinių klausimų. Ar tikrai didelė vartotojų dalis iš tiesų atšauks savo prenumeratas? Ar internetinis judėjimas sugebės išlaikyti kolektyvinę discipliną mėnesį? Ir kas sprendžia, kurios paslaugos yra tabu? Ekonominio boikoto organizavimas taip, kad jis nebaustų darbuotojų, rangovų ar mažesnių tiekėjų, reikalauja planavimo, kuris viršija socialinių tinklų kvietimus.
Darbuotojų ir tiekimo grandinės apsauga
Vienas iš didžiausių iššūkių yra užtikrinti, kad boikotas paveiktų organizacijų akcininkus ir aukščiausio lygio vadovus, o ne žemiausio laipsnio darbuotojus ir trečiųjų šalių rangovus. Tai reikalauja kruopštaus planavimo: pasirinkti tik tam tikras paslaugas, koordinuoti veiksmus tarp geografinių regionų ir parengti alternatyvas vartotojams, kad pagrindinės paslaugos, naudojamos gyvenimui ar verslui, nebūtų staiga nutrauktos tiems, kurių tai gali labiausiai paveikti.
Teisiniai ir reputaciniai aspektai
Organizuojant bet kokį ekonominį spaudimą, svarbu suprasti teisinius rėmus: skatinimas nutraukti sutartis ar koordinuoti finansinius veiksmus gali turėti teisinių pasekmių priklausomai nuo jurisdikcijos. Be to, viešasis diskursas gali pasikeisti: kompanijos gali pasirinkti viešai reaguoti, išaiškinti savo politiką arba bandyti pakeisti reputaciją per PR veiksmus. Tai vėlgi parodo, kad atsakymas į ekonominį boikotą nėra mechaninis — jis priklauso nuo politinių, teisiniu ir verslo aplinkos sąveikos.
Organizavimo poreikiai ir strategijos
Sėkmingas mėnesio trukmės boikotas reikalauja kelių elementų: aiškaus tikslo, koordinacijos mechanizmo, alternatyvių paslaugų rekomendacijų, aiškių komunikacijos kanalų ir atsarginių planų. Socialiniai tinklai gali būti naudingi sąjūdžio pradžioje, bet ilgalaikei disciplinai reikia organizacinių struktūrų, moderacijos, nuoseklaus žinučių pristatymo ir mechanizmų, kurie padeda stebėti pažangą bei spręsti nenumatytas pasekmes.
Matavimo ir sėkmės kriterijai
Norint įvertinti poveikį būtina nustatyti matavimo kriterijus: prenumeratų sumažėjimo procentas, pajamų pokyčiai tam tikrose paslaugose, žiniasklaidos dėmesio apimtis, viešųjų pareiškimų skaičius iš įmonių ir politikų reakcijos. Be kiekybinių rodiklių, svarbios ir kokybinės metrikos — ar diskursas pasikeitė, ar politikai pradėjo viešai kalbėti apie problemas, kurios buvo kampanijos centre.
Taktikos reformavimas skaitmeniniame amžiuje
Vis dėlto pasiūlymas perramsto protesto strategiją skaitmeniniam amžiui. Jis keičia matomą spektaklį į nematomą spaudimą. Jis prašo piliečių panaudoti tai, ką jie naudoja kiekvieną dieną — savo dėmesį ir pinigines — kaip pilietinio balso instrumentus. Tai yra strateginis posūkis nuo gatvių demonstracijų link sisteminės ekonominės įtakos.
Skaitmeninio aktyvizmo nauji bruožai
Skaitmeninis aktyvizmas gali būti greitas ir plačiai plintantis, bet taip pat gali būti paviršutiniškas. Mėnesio trukmės susilaikymas siekia sukurti tęstinį efektą: susitelkusius, ritualizuotus veiksmus, kurie turėtų būti pakankamai paprasti, kad juos įvykdytų daug žmonių, bet pakankamai reikšmingi, kad sukeltų finansinį ir reputacinį poveikį. Tai taip pat reikalauja sąmoningumo apie alternatyvas ir galimą poveikį pažeidžiamiems gyventojams.
Išvados ir atviri klausimai
Ar ši taktika gali pakeisti politiką — neaišku. Tačiau ji užduoda ryškesnį klausimą: sistemoje, kurioje pinigai ir įtaka kalba, kaip atrodo atsakingas nepasitenkinimas, kai įprastos protesto priemonės nepasiekia savo tikslo?
Tai yra strateginis ir morališkai sudėtingas siūlymas: jis siūlo piliečiams kitokį barometrą — jų pinigines — ir reikalauja apsvarstyti ilgalaikes pasekmes, tiek ekonomines, tiek socialines. Jei tokia kampanija prasidėtų, pirmajai fazei reikėtų plataus susitarimo dėl tikslų, etinių gairių ir veikimo plano, kad išvengtume netyčinių žalos padarinių pažeidžiamoms grupėms.
Galiausiai diskusija eina toliau nei vienas pasiūlymas: ji verčia apsvarstyti, kaip technologijų kompanijos, vartotojai ir politikai sąveikauja moderniame demokratiniame kontekste ir kaip naujos protesto formos gali derėti su tradicinėmis pilietinio veikimo praktikomis.
Neaišku, ar toks ekonominis boikotas taps plačiai priimta taktiką, tačiau idėja atkreipia dėmesį į vieną esminį faktą: šiuolaikinė galia yra tarpusavyje susieta su rinka, technologijomis ir viešuoju įvaizdžiu. Kai šie elementai susilieja, įprastų protesto formų veiksmingumas turi būti peržiūrėtas ir pritaikytas prie naujų realijų.
Šis pasiūlymas yra kvietimas prie diskusijos apie tai, kaip skaitmeninis aktyvizmas gali būti struktūruotas, atsakingas ir strategiškai veiksmingas. Jis taip pat primena, kad pilietinis spaudimas gali įgyti daug formų — nuo gatvės protestų iki tylaus, bet juntamo vartotojų susilaikymo.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą