7 Minutės
Microsoft ruošiasi esminiam gamybos posūkiui: pagal Nikkei Asia pranešimą dauguma naujų Surface nešiojamųjų kompiuterių, serverių ir kitų produktų 2026 metais turėtų būti gaminami ne Kinijoje. Šis sprendimas atspindi augančią nerimą dėl geopolitinių rizikų, tarptautinių prekybos įtampų ir trapios pasaulinės tiekimo grandinės. Tiekimo grandinės atsparumas, rizikų diversifikavimas ir „friendshoring“ strategijos tampa pagrindiniais kriterijais operatyvinių sprendimų priėmimui, o technologijų įmonės vertina gamybos perorientavimo išlaidas, logistikos iššūkius ir tiekėjų tinklų atkuriamumą.
Kodėl Microsoft spartina gamybos peržiūrą
Pagal viešai skleidžiamą informaciją ir pramonės šaltinius, aukštesnio lygio pareigūnai pavedė keliems tiekėjams paruošti gamyklas, komponentus ir surinkimo linijas už Kinijos ribų. Tai apima tiek galutinę surinkimo infrastruktūrą, tiek kritinių dalių tiekimą ir naujus tiekėjo auditus. Microsoft siekia, kad bent 80 % serveriams skirtų medžiagų ir komponentų būtų gaunami ne Kinijoje — tai kryptinga priemonė mažinti priklausomybę nuo augančių įtampų tarp Vašingtono ir Pekino, apsaugoti Azure debesų paslaugų tiekimą ir sumažinti riziką, susijusią su eksporto apribojimais ar staigiais muitais.
Ši kompanijos strategija neapsiriboja vien kiekybiniu komponentų perskirstymu — ji apima tiekėjų pažangą į kokybės užtikrinimą, tiek gamybos standartų suderinimą su Azure ir Xbox reikalavimais, tiek ilgalaikį tiekimo grandinės dizainą. Microsoft taip pat siekia derinti greitį su patikimumu: judėjimas turi vykti pakankamai greitai, kad užtikrintų planuojamus produktų išleidimus, bet kartu turi išlaikyti sertifikatų, bandymų ir kokybės kontrolės reikalavimus serverių ir klientų įrenginių gamybai. Be to, įmonė svarsto atsarginių tiekėjų tinklo kūrimą, sandėliavimo strategijas (safety stock) ir regioninius logistikos centrus, kad sumažintų pristatymo riziką ir pagerintų įrangos prieinamumą duomenų centrams ir mažmeninei prekybai.
Ne tik Microsoft — pramonės masto poslinkis
Tai nėra vien „Microsoft“ sprendimas — tai platesnė tendencija technologijų sektoriuje. Amazon Web Services (AWS) jau mažina priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų komponentų savo AI duomenų centrų serveriams, o Google plečia serverių gamybą Pietryčių Azijoje, įskaitant gamybos vietas Tailande. Dideli įrenginių gamintojai, tokie kaip Apple, Samsung ir Google, jau perkelė didelę išmaniųjų telefonų surinkimo dalį į Vietnamą ir Indiją, o dalis gamybos procesų persikelia į Meksiką ar kitas regionines bazes.
Šis pramonės perkėlimas apima ne tik galutinę surinkimo operaciją, bet ir gilesnį komponentų tiekimo perskirstymą: spausdintinių plokščių surinkimą, maitinimo blokų gamybą, aušinimo sistemų ir korpusų tiekimą, taip pat surinkimo liniuotę palaikančius paslaugų tinklus (pavyzdžiui, testavimo įrangą ir sertifikavimo laboratorijas). Daugeliui debesų paslaugų teikėjų ir įrangos tiekėjų būtina užtikrinti, kad serverių lustai, atminties moduliai, NVMe saugyklos ir tinklo adapteriai būtų prieinami iš alternatyvių šaltinių nepriklausomai nuo tolimesnių geopolitinių svyravimų.
Ką tai reiškia produktams ir partneriams
- Surface nešiojamieji kompiuteriai ir duomenų centrų serveriai yra prioritetinės prekės perkėlimui — šioms gaminių linijoms Microsoft skiria didžiausią dėmesį, nes jos turi tiesioginį poveikį produktų prieinamumui, Azure paslaugų stabilumui ir įmonės reputacijai.
- Kompanija jau perkelė didelę dalį serverių gamybos iš Kinijos ir spartina Xbox surinkimą užsienyje, nors formalus Xbox perkėlimo įsakymas dar nebuvo priimtas. Tai leidžia Microsoft išbandyti skirtingus tiekėjų modelius, padaryti „proof-of-concept“ gamybos linijose ir įvertinti kainos bei kokybės santykį skirtinguose regionuose.
- Tiekėjams siunčiamas signalas, kad reikia pertvarkyti tiekimo grandines — ne tik galutinę surinkimo operaciją, bet ir kritinių komponentų, tokių kaip serverių šasi, maitinimo blokai, aušinimo sprendimai ir pagrindinės plokštės, tiekimą. Daugeliui tiekėjų tai reiškia papildomas investicijas į naujas gamykla, automatizaciją, tiekimo grandinės IT sistemų integraciją ir vietinių tiekėjų paiešką Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Tiekimo grandinės, politika ir nauji laimėtojai
Neseniai priimti politikos sprendimai suteikė papildomo spaudimo spartinti gamybos diversifikaciją. Kinija sugriežtino eksporto kontrolę tam tikroms retųjų žemių medžiagoms ir baterijų komponentams, o JAV užsiminė apie galimas naujas muito priemones ir padidintą dėmesį Taivanui susijusiomis saugumo temomis. Šios politinės ir ekonominės priemonės padidina riziką, susijusią su didžiule priklausomybe nuo Kinijos gamybos, ypač kai kalbama apie kritines žaliavas, lustus ir energijos saugojimo sprendimus serverių statybai.
Kaip rezultatą, vakarietiškos debesų ir aparatūros įmonės diversifikuoja tiekimo grandines: investicijos ir gamybos pajėgumai juda į Pietų Aziją ir Pietryčių Aziją. Vietnamas, Indija ir Tailandas jau gauna dalį šios srauto — įmonės ieško palankių fiskalinių paskatų, mažesnių darbo sąnaudų, geografinio artumo esamiems rinkos kanalams bei investicijų į pramoninę infrastruktūrą. Šiose šalyse gali augti lustų surinkimas, serverių konstrukcijų gamyba ir vartotojų įrenginių surinkimas, ypač jei vyriausybės toliau siūlys mokesčių lengvatas, investicijų stimuliavimą ir logistikos pagerinimą.
Vis dėlto laimėtojais netaps tik šalys — tai bus paslaugų tiekėjai, kurie sugebės pasiūlyti pilnus sprendimus: ODM/EMS gamyklas, sertifikavimo centrus, tiekimo grandinės skaitmeninimo paslaugas ir regioninius logistinius centrus. Be to, įgūdžių bazė (specializuota darbo jėga), elektros tiekimo stabilumas, uostų ir kelių infrastruktūra bei vietinių komponentų gamintojų tinklas bus lemiami veiksniai, lemiančių regionų konkurencingumą.
Kodėl terminai yra svarbūs
Horizon 2026 suteikia tiekėjams reikalingą laiką persikelti linijas, užtikrinti naujus komponentų tiekimo šaltinius ir patvirtinti kokybę naujose gamybos vietose. Tai apima ne tik fizinę įrangą, bet ir procesų dokumentaciją, techninius specifikacijų suderinimus, testavimo protokolus, saugumo auditus ir atitikties reikalavimus (pvz., EMC testai, aplinkosaugos leidimai). Microsoft balansuoja tarp operatyvumo ir patikimumo: per greitas gamybos perkėlimas gali sutrikdyti planuotus produktų pristatymus ar įmonių serverių diegimus, todėl daug dėmesio skiriama etapiniam, tiekėjams valdant gamybos perėjimą. Tai apima pilotines gamybos partijas, pradinį kiekį gaminių Q&A testams ir palaipsninį mastelio didinimą pagal kokybės rodiklius.
Iš praktinės pusės, įsivaizduokite didelius serverių užsakymus, kurie anksčiau atkeliaudavo iš pažįstamos Kinijos gamyklos, bet dabar turi būti tiekiami iš naujų gamybos centrų Vietnamas, Indija ar Tailandas. Tai reiškia naujus muitinės maršrutus, skirtingas pristatymo trukmes, tarptautinės logistikos optimizavimo reikalavimus, pakavimo specifikacijų peržiūrą ir atsarginių dalių valdymo pokyčius. Microsoft ir jos tiekėjai dirba su vežėjais, muitinėmis ir regioniniais partneriais, kad sumažintų vėlavimus ir išlaikytų SLA (paslaugų lygio sutartis) Azure klientams ir įmoninių sprendimų pirkėjams.
Šis sprendimas taip pat sustiprina platesnę strateginę žinią: tiekimo grandinės atsparumas dabar yra toks pat svarbus kaip produktų inovacijos. Įmonės, kurios sugeba efektyviai perplanuoti tiekimo grandines, diegti hibridinius gamybos modelius (dalinis gamybos išlaikymas Kinijoje, dalinis – naujuose centruose), automatizuoti procesus ir investuoti į tiekimo grandinės skaidrumą, turės konkurencinį pranašumą. Artimiausi metai parodys, kurios šalys ir įmonės sugebės pakankamai greitai padidinti pajėgumus ir užpildyti susidariusią spragą, išlaikant kokybę ir kainos efektyvumą.
Šaltinis: neowin
Komentarai
PauliS
Mačiau panašiai tiekėjų pertvarkas iš arti — investicijos didelės, vietiniai tinklai svarbūs. Jei viskas gerai, galim laimėt; jei ne, bus painiava
mokslux
Ar tai tikrai įmanoma per tiek laiko? Čia daug logistikos, sertifikatų, rizikų... Kur garantija, kad nebus vėlavimų, kainos šuolio?
Palikite komentarą