5 Minutės
„Microsoft“ naujausias „AI Diffusion Report" rodo, kad Lietuvoje dirbtinio intelekto (DI) įrankiais aktyviai naudojasi apie 21 proc. gyventojų. Ataskaita, parengta pagrindinio „Microsoft“ tyrimų centro The AI Economy Institute, analizuoja, kur ir kaip DI kuriamas, platinamas bei taikomas – nuo inovacijų centrų ir duomenų centrų iki vartotojų įgūdžių ir prieigos galimybių.
Kodėl šie skaičiai svarbūs Lietuvai?
Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, pateikiama kaip Baltijos regiono pavyzdys, kuriame spartus skaitmenizacijos tempas ir technologijų priėmimas virsta realiais rezultatais. Tai itin svarbu Lietuvos rinkai: verslui Vilniuje ir Kaune DI leidžia greičiau automatizuoti procesus, gerinti klientų aptarnavimą ir kurti konkurencingas paslaugas tarptautinėse rinkose.
Leonidas Polupanas, „Microsoft“ vadovas Ukrainoje ir Baltijos šalyse, pabrėžia, kad investicijos į skaitmeninius įgūdžius, infrastruktūrą bei viešojo ir privataus sektorių partnerystę yra kertinės, kad DI teikiama nauda pasiektų kuo platesnį žmonių ratą.
Globalios tendencijos ir atotrūkiai
DI plitimas pasaulyje
Per mažiau nei trejus metus daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių pradėjo naudotis DI įrankiais — augimas greitesnis nei interneto ar išmaniųjų telefonų plėtra. Tačiau DI prieiga nėra vienoda: Šiaurės pusrutulyje naudojimas dvigubai didesnis nei pietiniame pusrutulyje. Šalyse, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei 20 tūkst. JAV dolerių per metus, DI priėmimas žymiai lėtesnis.
DI pritaikymo lyderiai šiuo metu yra Jungtiniai Arabų Emyratai (59,4%), Singapūras (58,6%), Norvegija (45,3%) ir Airija (41,7%). Toks pasiskirstymas rodo, jog aukštas skaitmeninis raštingumas, bendras išsilavinimas ir technologijų prieinamumas gali paskatinti DI plėtrą net be didelių lokalių modelių kūrimo centrų.
Pagrindiniai DI plėtros veiksniai ir Lietuvos iššūkiai
Trys DI ekosistemos komponentai
Ataskaita išskiria tris tarpusavyje susijusius elementus, lemiančius DI paplitimą:
- inovacijų kūrėjai (tyrėjai ir modelių rengėjai);
- infrastruktūros kūrėjai (duomenų centrai, tinklai, inžinerija);
- vartotojai (įgūdžių turintys žmonės ir organizacijos).
Be to, svarbios fizinės sąlygos: stabili elektros tiekimo grandinė, duomenų centro talpa, prieiga prie interneto, skaitmeninės ir DI kompetencijos bei kalbiniai ištekliai. Apie 4 mlrd. žmonių vis dar neturi sąlygų patogiai naudotis DI įrankiais.
Kalbinis aspektas ypač aktualus lietuviams: nors vis daugiau platformų palaiko lietuvių kalbą ar turi lokalizacijos sprendimus, kalbų įvairovė ir kokybiškų lietuviškų duomenų trūkumas lėtina vietinių DI produktų vystymąsi.
Kaip DI keičia Lietuvos rinką: naudotojų ir verslo pavyzdžiai
Naudotojų perspektyva
Lietuvos gyventojai DI dažniausiai naudoja informacijos paieškai, tekstų generavimui, automatizuotam klientų aptarnavimui ir asmeniniam produktyvumui. Vilniuje ir Kaune veikiančios IT bendrovės bei startuoliai diegia pokalbių robotus, personalizacijos sprendimus ir automatinius darbo įrankius.
Verslo naudojimo atvejai
- Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) naudoja DI marketingo kampanijoms, klientų segmentacijai ir pardavimų prognozavimui.
- Finansų sektorius diegia DI rizikos vertinimui ir sukčiavimo prevencijai.
- E. prekyba priima DI sprendimus rekomendacijoms ir logistikos optimizavimui.
- Valstybės sektorius ir vietinės savivaldybės eksperimentuoja su automatizuotais dokumentų apdorojimo įrankiais ir piliečių aptarnavimu skaitmeninėse platformose.
Produktų palyginimas ir funkcijos
Dauguma didžiųjų paslaugų — „Microsoft Azure AI“, „Google Cloud AI“, „AWS AI“ — siūlo panašų funkcionalumą: teksto ir vaizdo generavimą, kalbos atpažinimą, domenines analitines paslaugas ir paruoštus modelius. Skirtumai dažniau būna paslaugų ekosistemoje, kainodaroje ir vietinių kalbų palaikyme. Lietuviams svarbu rinktis tiekėją, kuris siūlo gerą lietuviškos lokalizacijos palaikymą ir galimybę integruoti su vietiniais IT sprendimais.
Privalumai Lietuvos verslui ir rinkai
- Efektyvumas: automatizuotos užduotys mažina kaštus ir spartina procesus.
- Prieinamumas: debesų paslaugos leidžia MVĮ naudotis pajėgiais DI sprendimais be didelių investicijų į infrastruktūrą.
- Inovacijos: universitetai Vilniuje ir Kaune bei startuoliai gali greitai prototipuoti produktus ir pateikti juos tarptautiniams klientams.
Rekomendacijos lietuviams ir sprendimų priėmėjams
- Investuoti į skaitmeninius įgūdžius ir DI mokymą darbdaviams bei darbuotojams.
- Skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes duomenų dalinimuisi ir etikos gairių kūrimui.
- Plėtoti vietinę DI infrastruktūrą ir išnaudoti Azure/Google/AWS galimybes su regioninėmis zonomis.
- Aktyviai vertinti kalbinio lokalizavimo sprendimus — investuoti į lietuviškų duomenų rinkinius.
Išvados
„Microsoft“ ataskaita parodo, kad DI plėtra Lietuvoje vyksta sparčiai, tačiau jos tvarumas priklausys nuo to, kiek valstybė ir verslas investuos į infrastruktūrą, skaitmeninius įgūdžius ir kalbinį prieinamumą. Lietuvos rinka turi galimybių tapti regioniniu centru DI sprendimų adaptavime — ypač jei bus kryptingai skatinamas bendradarbiavimas tarp universitetų, startuolių, korporacijų ir valdžios institucijų.
Daugiau apie „Microsoft“ AI Diffusion Report rasite oficialioje ataskaitoje, kurioje pateikiami gilūs duomenų centrai, DI modelių palyginimai ir pasaulinės priėmimo tendencijos.
Šaltinis: ve
Palikite komentarą