4 Minutės
Vyriausybė pristatė ambicingą planą – Lietuva skirs 130 mln. eurų dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūrai kurti. Projektas, vadinamas „LitAI“, bus kuriamas bendradarbiaujant su Lietuvos radijo ir televizijos centru (Telecentras) ir gavus Europos Sąjungos kofinansavimą. Tai reiškia didelį poslinkį Lietuvos rinkoje: nuo viešojo sektoriaus skaitmenizavimo iki aukštos pridėtinės vertės pramonės ir inovacijų ekosistemų stiprinimo.
Projektas ir finansavimas
„LitAI“ konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų ES kofinansavimą, o bendras projekto biudžetas siekia 130 mln. eurų — pusę sumos remia Europos Komisijos iniciatyva „EuroHPC Joint Undertaking“. Gamykla planuojama įrengti Telecentro duomenų centre DC3 ir pradėti veikti 2027 metų pavasarį. Jei Vyriausybė patvirtins biudžetą, „LitAI“ taps didžiausiu valstybinės skaitmenizacijos projektu nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Techninės ypatybės ir paslaugų apimtis
Galingumas ir energetika
DI serverių infrastruktūra ženkliai skirsis nuo tradicinių duomenų centrų: viena DI serverių spinta gali suvartoti apie 150 kW – iki 20 kartų daugiau nei įprasta serverinė spinta. Tai reiškia didesnius energijos valdymo, aušinimo ir žaliąja energetika pagrįstų sprendimų poreikius, kurie taps svarbiu projekto dalyku.
Paslaugos ir prieinamumas
„LitAI“ teiks daugiau nei 80 skirtingų paslaugų: didelio našumo kompiuterijos (HPC) išteklius, duomenų saugojimą, prieigą prie akceleratorių, API ir infrastruktūrą modelių mokymui bei diegimui. Paslaugos bus orientuotos į visą Lietuvos rinką — nuo Vilniaus ir Kauno technologijų centrų iki regioninių įmonių ir universitetų, skatinsiant DI sprendimų prieinamumą lietuviams ir vietos verslams.
Nauda verslui ir visuomenei
DI gamyklos privalumai Lietuvos įmonėms yra keli:
- Greitesnis prieinamumas prie galingų skaičiavimo išteklių, reikalingų sudėtingiems DI modeliams treniruoti.
- Maziau priklausomybės nuo trečiųjų šalių debesų sprendimų ir didesnis duomenų suverenitetas.
- Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) naudotis moderniais DI įrankiais ir kurti naujas paslaugas Lietuvos rinkai.
Praktiniai naudojimo atvejai: sveikatos sektoriuje – diagnostikos modeliai ir telemedicina lietuviams; pramonėje – išmanioji gamyba ir predictive maintenance; energetikoje – optimizacija ir palaikymas žaliosios energetikos sprendimams; kibernetiniame saugume – pažangios grėsmės detekcijos sistemos.
Strateginė ir regioninė reikšmė
Premjerė pabrėžė, kad DI infrastruktūra yra ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis sprendimas: stipri technologinė bazė didina atsparumą informaciniams iššūkiams ir stiprina nacionalinį saugumą. Ekspertai pažymi, kad Lietuva pirmauja Baltijos šalyse – šio dydžio DI centrai šiuo metu vystomi tik keliuose ES regionuose, todėl „LitAI“ įtrauks Lietuvą į Europos DI plėtros lenktynes.
Palyginimai ir konkurencinis pranašumas
Skirtingai nuo privačių didžiųjų debesų tiekėjų, nacionalinis DI centras gali pasiūlyti lankstesnes kainodaros schemas Lietuvos įmonėms, sutelkti investicijas į vietinius startuolius ir mokslinius tyrimus. Tai taip pat leidžia užtikrinti duomenų lokalizaciją ir atitikti vietinius reglamentus bei saugumo reikalavimus.
Iššūkiai ir tolimesnė eiga
Didžiausi iššūkiai bus energijos poreikio valdymas, kvalifikuotos darbo jėgos paruošimas ir vietinių paslaugų adaptacija lietuvių kalba. Sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai vietos įmonės ir viešasis sektorius integruos prieinamas DI paslaugas į kasdienes sistemas Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Išvados
„LitAI“ gali tapti katalizatoriumi Lietuvos inovacijoms: nuo universitetų laboratorijų iki privačių startuolių bei tradicinės pramonės. Lietuvai tai yra strateginis šuolis į ateities ekonomiką, stiprinantis tiek konkurencingumą Lietuvos rinkoje, tiek nacionalinį saugumą.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą