3 Minutės
Lietuvos vartotojai vis aktyviau rengiasi skaitmeninei piniginei: ne tik telefonai ir išmanieji laikrodžiai, bet net ir mokėjimo žiedai tampa kasdieniu atsiskaitymo įrankiu. Nauja apklausa, atlikta „Spinter tyrimai“ banko „Urbo“ užsakymu, rodo, kad apie penktadalį lietuvių – maždaug 20% – už prekes ir paslaugas jau atsiskaito išmaniaisiais įrenginiais.
Ko nori lietuviai: saugumas ir patogumas
Respondentai nurodo, kad pagrindinės priežastys rinktis išmaniuosius mokėjimus yra saugumas, greitis ir patogumas. Daugeliui aktualu nebeturėti su savimi tradicinės piniginės ar fizinės kortelės: išmaniosios piniginės naudoja tokenizaciją, NFC ryšį ir, dažnai, biometrinę autentifikaciją, kas padidina pasitikėjimą šia technologija.
Amžiaus įtaka priėmimui
Jauniausi vartotojai Lietuvoje yra aktyviausi – tarp 18–25 metų amžiaus grupės apie 55% atsiskaito naudodami telefonus, laikrodžius ar panašius įrenginius. Tuo tarpu grynaisiais beveik nesinaudoja: tik apie 9% visų apklaustųjų Lietuvoje dabar atsiskaito tik pinigais, daugiausia tarp vyresnių arba kaimo vietovių gyventojų.
Kaip tai veikia Lietuvos rinkoje
Fizinės banko kortelės išlieka dažniausia negrynųjų atsiskaitymų forma (apie 69%), tačiau Lietuvos rinka pastebi nuoseklų mobiliojo ir skaitmeninio atsiskaitymo augimą. Vilniuje ir Kaune kontaktinių mokėjimų terminalai bei viešojo maitinimo įstaigos jau plačiai palaiko Apple Pay, Google Pay, taip pat bankų sprendimus, o smulkūs verslai pamažu įdiegia bekontakčius terminalus.
Produkto savybės ir palyginimas
Išmanieji mokėjimai remiasi NFC ir tokenizacija, kai kortelės duomenys keičiami vienkartiniais kodais. Privalumai prieš fizines korteles: greitis, mažesnis kortelės kopijavimo rizikos laipsnis ir patogumas. Trūkumai: priklausomybė nuo įrenginio baterijos, retais atvejais — sudėtingesnis suderinamumas su senesniais POS terminalais.
Privalumai verslams ir naudotojams
Verslams išmaniausi atsiskaitymai reiškia mažiau grynųjų pinigų valdymo, greitesnį aptarnavimą ir galimybę diegti lojalumo programas tiesiai į skaitmeninę piniginę. Lietuviams tai – patogesnis pirkinių procesas tiek parduotuvėse, tiek renginiuose ar viešajame transporte.
Globalūs pokyčiai ir Lietuvos kontekstas
Eurostato duomenys rodo, kad euro zonoje negrynųjų mokėjimų operacijų skaičius sparčiai augo: per antrąjį 2024 m. pusmetį užfiksuota apie 77,6 mlrd. operacijų. Skaitmeniniai ir mobilieji mokėjimai sudarė sparčiai augančią dalį, o Lietuvos vartotojų elgsena atitinka pasaulines tendencijas – ypač tarp technologijoms imlių jaunų žmonių.
Išvados ir perspektyvos
Išmanieji mokėjimai Lietuvoje nebėra eksperimentas – jie tampa visaverte mokėjimo priemone. Įmonėms verta investuoti į bekontakčius terminalus ir integruoti populiarias mokėjimo platformas, o lietuviams verta išmokti naudotis saugumo priemonėmis, tokiais kaip biometrinė autentifikacija ir įrenginio užrakinimas. Vilniuje ir Kaune ši tendencija ypač ryški, tačiau augimo potencialas yra visoje Lietuvos rinkoje.
Šaltinis: alfa
Palikite komentarą