Kinija praneša apie veikiantį EUV litografijos prototipą

Kinija praneša apie veikiantį EUV litografijos prototipą

Viltė Petrauskaitė Viltė Petrauskaitė . Komentarai

5 Minutės

Kinijos inžinieriai, kaip pranešama, sukūrė veikiantį ekstremalios ultravioletinės (EUV) litografijos prototipą — tai reikšmingas techninis žingsnis, galintis pagreitinti Pekino siekį tapti puslaidininkių gamybos savarankiškumo centru ir paveikti pasaulines lustų tiekimo grandines. Tokie pranešimai sukelia susidomėjimą ne tik technologų bendruomenėje, bet ir politikos formuotojų bei pramonės lyderių tarpe, nes EUV litografija yra viena kertinių modernios mikroelektronikos gamybos technologijų.

Why this matters: a potential shift in the semiconductor race

Pagal Reuters ataskaitą, minėtas prototipas generuoja ultravioletinę (UV) šviesą plokštelių (wafer) etch procesui ir tam tikru mastu jau veikia. Pats faktas, kad Kinijoje atsirado veikiantis EUV šviesos šaltinis, yra svarbus technologinis pasiekimas: EUV sistemos yra vieni sudėtingiausių įrenginių puslaidininkių gamyboje, ir iki šiol rinką dominavo Nyderlandų bendrovė ASML. Jei Kinijai pavyktų pereiti nuo prototipo prie masinės gamybos įrenginių, tai reikšmingai sumažintų esminį technologinį atotrūkį.

Visgi yra svarbių niuansų. Šaltiniai nurodo, kad Kinija dalimis „kanibalizavo" senesnius ASML įrenginius, naudodama jų komponentus savo sistemų surinkimui, o prototipas kol kas neišvedė į gamybą pilnai užbaigtų, veikiantys lustų (tape-out) rezultatų. Nepaisant to, pažanga vyksta sparčiau nei daugelis analitikų tikėjosi — kai kurie vidiniai informacijos šaltiniai prognozuoja, kad EUV įrenginiai Kinijoje gali tapti paplitę maždaug iki 2030 metų. Toks laiko poslinkis galėtų sutrumpinti ankstesnes prognozes ir pakeisti strateginius apskaičiavimus Vašingtone ir Taipėjuje.

What we still don’t know

  • Pagrindiniai techniniai parametrai nėra aiškūs: nepateikta pagrįsta informacija apie tikslų šviesos šaltinį (pvz., ar tai yra LPP — lazeriu sukurto plazmos šaltinio tipo sprendimas), optiką, ir pralaidumo (throughput) rodiklius.
  • Integracija ir išeiga (yield) lieka neaiškios: veikiantis šviesos šaltinis yra tik viena grandis link rutininės, didelės išeigos gamybos; pilnas įrenginio funkcionalumas reikalauja suderintos optikos, tolimojo vakuumo sistemos, preciziškos mechanikos ir sofistikuotos automatizacijos.
  • Tiekimo grandinės klausimai išlieka: priklausomybė nuo perdirbtų ASML komponentų rodo, kad pilnas savarankiškumas dar nėra pasiektas ir kad Kinija kol kas remiasi importuotomis technologinėmis dalimis ar jų adaptuotomis kopijomis.

Kodėl šie trūkumai yra reikšmingi? Nes EUV mašina, kuri tik „spinduliuoja" šviesą, dar nereiškia, jog tai pilnavertis įrankis, gebantis patikimai apdirbti pažangiausius technologinius mazgus dideliais kiekiais. Tape-out procesas — tai praktinis lustų projektavimų užbaigimas ir jų perdavimas gamybai — yra tikrasis patikrinimas. Iki to momento, kai kinų sistema pagamins veikiančius, aukštos išeigos lustus, lieka daug techninių ir komercinių kliūčių: nuo maskų suderinamumo iki gamybos procesų stabilumo, kontrolės sistemų, medžiagų kokybės ir automatizacijos.

Platesnis kontekstas paaiškina, kodėl skubama: dirbtinio intelekto (DI, AI) varoma paklausa smarkiai didina spaudimą vidaus lustų pajėgumams, todėl tokios įmonės kaip Huawei ieško partnerių tarp vietinių foundry gamyklų, pavyzdžiui, SMIC. Pekinas investuoja į talentų pritraukimą, atvirkštinį inžinerinį darbą (reverse engineering) ir pramonės ekosistemas, kad sumažintų priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. SMIC pažangos, įskaitant N+3 kelių metų technologijų planą, kuris siekia konkuruoti su įprastiniais ~5 nm klasės procesais, yra dalis to paties nacionalinio strateginio tikslo.

Todėl šie veiksniai yra svarbūs investuotojams, politikams ir technologijų bendruomenei? Nes puslaidininkių pramonė yra kritinė infrastruktūra, kurios technologinės galimybės tiesiogiai veikia ne tik vartotojų elektronikos segmentą, bet ir nacionalinį saugumą, DI galingumą, duomenų centrus ir susijusias vertiklių grandines. Bet koks reikšmingas technologinis lūžis, leidžiantis plačiau diegti EUV įrenginius už ASML monopolinės srities ribų, gali perbraižyti tiek gamybos pajėgumų, tiek geopolitinių santykių žemėlapį.

Tuo pačiu svarbu paminėti, kad EUV litografija nėra atskira „juodosios dėžės" technologija — ji yra sudėtinė ekosistema: reikalingos pažangios fotomaskės, patikimas šviesos šaltinis, itin tikslūs optiniai elementai (įskaitant daugiasluoksnes atspindinčias lęšias), aukšto preciziteto platformos ir pažangūs procesų valdymo algoritmai. Bet kuris silpnas grandis gali reikšmingai sumažinti galutinę išeigą arba padidinti gamybos sąnaudas iki nepriimtinų lygių.

Praktinės pasekmės rinkai gali būti kelios: vienas scenarijus — tai spartus vietinės gamybos augimas, kai Kinija sukuria alternatyvias tiekimo grandines ir palaipsniui sumažina priklausomybę nuo užsienio komponentų. Kitas scenarijus — tai pradiniame etape ribota pažanga, kur technologija išlieka eksperimentinė ir priklausoma nuo importuotų sprendimų. Abu scenarijai turės įtakos kaina politikoms, investicijoms ir tarptautinėms sankcijoms ar eksporto apribojimams.

Be techninio vertinimo, svarbu stebėti ir ataskaitinę praktiką: ar Kinija viešai paskelbs bandymų rezultatus, mikroplokštelių (test wafers) nuotraukas ar spektro analizę? Ar bus pateikti tape-out pavyzdžiai — realūs lustai, kurie praeina funkcinius testus ir demonstruoja priimtiną išeigą? Atsakymai į šiuos klausimus padės atskirti simbolinį pasiekimą nuo realaus technologinio perversmo, galinčio pakeisti pasaulinę puslaidininkių trąsą.

Šaltinis: wccftech

Sveiki! Esu Viltė, kasdien sekanti technologijų naujienas iš viso pasaulio. Mano darbas – pateikti jums svarbiausius ir įdomiausius IT pasaulio įvykius aiškiai ir glaustai.

Palikite komentarą

Komentarai