7 Minutės
Europos Komisija skyrė platformai X (anksčiau Twitter) įspūdingą 120 mln. € baudą už pažeidimus pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), o „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas į tai sureagavo ryžtingai. Jis pareiškė, kad sankcijos turi politinį atspalvį ir esą taikomos platformoms, kuriose skleidžiamos kritiškos ar nesuderintos nuomonės — kaltinimas, kuris iš naujo atveria platesnę diskusiją apie žodžio laisvę, platformų atsakomybę, reguliavimo šališkumą ir skaidrumą moderuojant turinį internete. Šis konfliktas atkreipia dėmesį į tai, kaip DSA taikymas gali paveikti tiek didžiųjų socialinių tinklų verslo modelius, tiek visuomenės pasitikėjimą skaitmenine viešąja erdve, pristatant klausimus apie laisvę, reguliavimą ir technologinę atsakomybę.
Kodėl Durovas teigia, kad ES taiko sankcijas prieš disidentus
Briuselio institucijos argumentuoja, kad X klaidino vartotojus komercializuodama mėlynąją patikros žymę, taip apsunkinant autentiškų paskyrų atpažinimą ir sukeliant painiavą dėl pasitikėjimo ženklo prasmės. Europos Komisijos atstovė Hanna Virkunen, prižiūrinti bylą, kritikavo įmonę už tai, kad pažeidžiamos vartotojų teisės ir vengta atsakomybės už platformos veiksmus. Komisija nustatė baudą 120 mln. € (apytiksliai 140 mln. USD) ir suteikė X 60 dienų terminą imtis reikiamų pataisymų. Jei platforma atsisakys arba vėluos įgyvendinti nurodytus sprendimus, bauda gali išaugti iki 6 % viso pasaulinio pajamų — grėsmė, kuri gali reikšmingai pakeisti verslo veiklos modelius Europos rinkoje, ypač dideliems žiniasklaidos ir socialinių tinklų operatoriams.
Durovas savo atsakyme, paskelbtame tiek „Telegram“, tiek X platformose, teigė, kad priežiūra ir sankcijų taikymas yra selektyvūs. „ES taiko sankcijas toms platformoms, kurios leidžia „nepatogias“ diskusijas“, — rašė jis, vardindamas „Telegram“, X ir „TikTok“ kaip pavyzdžius. Pasak jo, platformos, kurios tyliai riboja tam tikrą turinį per algoritmus arba vidaus prioritetų sprendimus — net jei tose platformose vyksta labai rimto neteisėto turinio platinimas — dažnai išvengia panašios institucijų kontrolės. Tokia nuomonė atspindi platesnį pasipriešinimą tam tikroms reguliavimo strategijoms, kurios remiasi individualių incidentų nustatymu, o ne sisteminiu rizikos vertinimu.
„Telegram“ įkūrėjas taip pat prisiminė senesnes kaltinimų eilutes, kad kai kurios Europos reguliavimo institucijos ir atskiros platformos galėjo pasiekti užkulisių susitarimus. Jis nurodė į Elono Musko anksčiau iškeltą teiginį, esą Komisija siūlė slaptus susitarimus kitoms socialinėms tinklų kompanijoms dėl neviešos turinio cenzūros mainais už švelnesnį reguliavimo požiūrį — kaltinimas, kurį Musk viešai išreiškė 2024 m. Durovas pridūrė ir savo atvejį su Prancūzija, teigdamas, kad pareigūnai pasiūlė žvalgybinę pagalbą mainais už tai, kad „Telegram“ slaptai ribotų žodžių laisvę Rumunijoje ir Moldovoje. Nepaisant to, ar konkretūs pareiškimai turi faktinį pagrindą, tokios nuogąstavimų istorijos atskleidžia nuolatinę įtampą tarp reguliuotojų, siekiančių didesnės platformų atsakomybės, ir pačių platformų vadovų bei savininkų, kurie neretai mato reguliavimą kaip politizuotą instrumentą.
Ši byla išryškina kelis esminius klausimus, kurie aktualūs tiek naudotojams, tiek politikams: kokio lygio skaidrumo reikalaujama iš platformų, kaip užtikrinti tinkamą turinio moderavimą be perteklinės cenzūros, ir kokios procedūros turi būti taikomos, kai valstybinės institucijos nurodo veikti užduotimis, galinčiomis paveikti žodžio laisvę. Be to, diskusija atkreipia dėmesį į skirtumą tarp to, kas yra neteisėtas turinys (pvz., smurtas, terorizmas, vaikų išnaudojimas) ir to, kas laikoma „nepatogiais“ ar politiškai nepageidaujamais pasisakymais. DSA tikslas — sukurti bendrą ES taisyklių rėmą, apibrėžiantį aiškias pareigas dideliems ir labai dideliems interneto platformų operatoriams (VLOP ir VLOSE), bet taikymas vis tiek susiduria su vertybiniais konfliktais ir praktiniais įgyvendinimo iššūkiais.
- Bauda: 120 mln. € (apytiksliai 140 mln. USD) pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.
- Atitikties laikotarpis: X turi 60 dienų įgyvendinti privalomas pataisas Komisijos nurodytomis gairėmis.
- Rizika eskalacijai: nesilaikant, baudos gali augti iki 6 % viso pasaulinio pajamų, kas reiškia reikšmingą finansinę pasekmę platformos veiklai Europos Sąjungoje.
Kaip X reaguos ir ar skųsis sprendimą teisme, lieka atviras klausimas. Teisminiai ginčai dėl DSA yra nelengvi ir gali trukti ilgą laiką, įtraukiant tiek ES institucijų, tiek nacionalinių teismų sprendimus. Tuo metu „Telegram“ ir jam artimos suinteresuotos šalys tęs savo viešą kampaniją prieš tariamą politinį spaudimą, siekdami užkirsti kelią precedento susidarymui, kuris, jų teigimu, gali legitimizuoti platesnį valdžios ir platformų bendradarbiavimą slaptai ribojant turinį. Tai verčia suinteresuotas puses žiūrėti plačiau: ne tik į vieną bylos aspektą, bet ir į ilgalaikį reguliavimo modelį, kuris turi užtikrinti pagrindines teises, veiklos skaidrumą ir pagrįstą priežiūrą.
Techniniu požiūriu, viena kertinių problemų yra, kaip platformos įgyvendina mechanizmus, kurie susieja patikros žymėjimą (verified badge) su vartotojo autentikacija ir platformos verslo modeliu. Jei patikros žyma tampa preke, kurią galima nusipirkti, prarandama pirminė reikšmė — atpažinti autoritetingus arba autentiškus informacijos šaltinius. Tai savo ruožtu gali skatinti klaidingą pasitikėjimą ir šlamštą, trikdant viešąją diskusiją ir kelianč viešųjų interesų riziką. DSA reikalauja, kad platformos turėtų aiškias politikos taisykles ir prieigos prie patikros kriterijų procedūras, taip pat skaidrumo ataskaitas ir nepriklausomus auditus, kad būtų galima įvertinti sisteminę riziką ir priemones ją mažinti.
Be to, algoritmo vaidmuo turinio sklaidoje yra ypač svarbus. Algoritminis turinio prioritetizavimas, rekomendacijų sistemos ir moderavimo sprendimai, grindžiami mašininio mokymosi modeliais, gali slopinti tam tikras nuomones neintencionaliai ar pagal numatytas taisykles. Nustačius, kurios platformos labiau linkusios naudoti algoritminius filtrus, kyla poreikis reguliuoti šių sistemų skaidrumą: kaip jos priima sprendimus, kokios yra priežiūros procedūros, ir ar egzistuoja vartotojų skundo mechanizmai. Durovo kritika, kad tam tikros platformos „tyliai slopina“ turinį, akcentuoja atotrūkį tarp pastebimų priemonių (pvz., viešų uždraudimų) ir netiesioginių algoritminių sprendimų, kurie gali būti mažiau apčiuopiami, bet lygiai taip pat veiksmingi ribojant informacijos prieinamumą.
Iš politinės perspektyvos, šis ginčas kelia klausimus apie reguliavimo neutralumą. Ar ES institucijos ir nacionalinės valdžios veikia laikydamosi objektyvių kriterijų, ar jų sprendimai gali būti paveikti geopolitinėmis preferencijomis, vidaus politikos spaudimu ar bendradarbiavimu su tam tikromis privačiomis platformomis? Norint išvengti įtarimų dėl šališkumo, reguliuotojai raginami viešai skelbti veiksmų pagrindimus, užtikrinti nepriklausomas procedūras ir leisti viešą diskusiją su pilietinėmis organizacijomis, ekspertais bei platformų atstovais. Tokios priemonės gali stiprinti teisinį aiškumą ir visuomenės pasitikėjimą DSA taikymu.
Visuomenės požiūris ir pilietinių laisvių grupių indėlis yra svarbus šiame procese. Ne pelno siekiančios organizacijos, žmogaus teisių gynėjai ir akademinė bendruomenė dažnai pabrėžia, kad kovojant su neteisėtu turiniu būtina išlaikyti proporcingumo principą ir užtikrinti mechanizmus veiksmingam teisių gynimui. Tai apima greitus ir prieinamus peržiūros mechanizmus, aiškius reikalavimus dėl duomenų prieinamumo auditams ir komunikaciją apie tai, kaip priimami turinio moderavimo sprendimai.
Baigiant vertinti šį konfliktą, svarbu pažymėti, kad sprendimo ilgalaikės pasekmės gali tapti reikšmingu precedentų rinkiniu. Jei DSA taikymas prieštaraus plačiai priimtoms žodžio laisvės normoms arba bus interpretuojamas kaip selektyvus, tai gali paskatinti platformas ieškoti alternatyvių juridinių sprendimų arba keisti paslaugų teikimo modelius Europos rinkoje. Priešingai, griežtas ir nuoseklus reguliavimas, grindžiamas skaidrumu ir proporcingumu, gali padidinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą skaitmenine viešąja erdve, kartu skatinant atsakingą inovaciją.
Šaltinis: smarti
Komentarai
moksla
Ar čia rimtai? 120 mln už mėlyną žymę skamba kaip politinis smūgis, bet ir klaidų neturėtų būti... įdomu kas laimės
Palikite komentarą