6 Minutės
Birželio 2 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centre, vykusi MIT profesorės Elizabeth Wood paskaita apie dirbtinį intelektą ir propagandą dar kartą priminė, kad informacinis saugumas tampa ne tik geopolitikos, bet ir technologijų rinkos klausimu. Lietuvai, kuri nuolat susiduria su priešiškomis informacinėmis operacijomis, ši tema ypač aktuali: nuo socialinių tinklų komentarų iki paieškos sistemose matomo turinio – vis daugiau procesų gali būti automatizuojami pasitelkiant generatyvinį DI.
Profesorės teigimu, Rusijos propagandos aparatas pereina į naują etapą. Jei anksčiau daugiausia buvo kalbama apie trolių fermas, koordinuotai rašančias komentarus ir kuriančias netikras paskyras, šiandien vis svarbesnį vaidmenį atlieka DI agentai. Jie gali generuoti tekstus, kurti netikras naujienų svetaines, imituoti realių institucijų stilių, optimizuoti turinį paieškos sistemoms ir vienu metu veikti daugelyje platformų.
Kodėl tai svarbu Lietuvos vartotojams ir verslui?
Lietuvos rinka sparčiai diegia dirbtinio intelekto sprendimus: įmonės naudoja ChatGPT, Microsoft Copilot, vertimo įrankius, klientų aptarnavimo robotus, automatizuotą turinio kūrimą ir duomenų analizę. Vilniuje, Kaune ir kituose technologijų centruose DI tampa kasdieniu produktyvumo įrankiu. Tačiau tie patys sprendimai, kurie padeda verslui greičiau dirbti, gali būti išnaudojami ir informacinėms atakoms.
Lietuviams ypač svarbu suprasti, kad dezinformacija nebėra vien prastai parašytas anoniminis komentaras. Šiuolaikinė propaganda gali atrodyti kaip profesionalus straipsnis, patikimo portalo kopija, ekspertinis komentaras ar net neutraliai suformuluotas atsakymas DI pokalbių robote. Tai reiškia, kad skaitmeninis raštingumas turi apimti ne tik gebėjimą atpažinti melagingą naujieną, bet ir supratimą, kaip veikia algoritmai, SEO, didieji kalbos modeliai ir duomenų šaltinių patikimumas.
Nuo trolių fermų prie DI agentų: pagrindiniai skirtumai
Tradicinės trolių fermos rėmėsi žmonių darbu: operatoriai valdė paskyras, rašė komentarus, ginčijosi forumuose ir socialiniuose tinkluose. DI agentai veikia kitaip. Jie gali automatizuotai kurti tūkstančius žinučių, pritaikyti tekstą skirtingoms auditorijoms, naudoti kelias kalbas, sekti aktualijas ir reaguoti beveik realiuoju laiku.
Šių sistemų pranašumas propagandos kūrėjams – greitis, mastas ir personalizacija. Pavyzdžiui, Lietuvos auditorijai gali būti kuriami pranešimai apie energetiką, NATO, karą Ukrainoje ar ekonomines baimes, o Vakarų Europos skaitytojams – kitokie naratyvai apie migraciją, infliaciją ar politinį nepasitikėjimą. Tokia automatizacija leidžia greitai testuoti, kurios žinutės veikia geriausiai.
Ideologinis pagrindas: kodėl technologijos nėra vien techninis klausimas
Prof. E. Wood pabrėžia, kad Rusijos propagandos negalima suprasti vien kaip technologinės manipuliacijos. Už jos slypi pasikartojantys imperiniai naratyvai. Vienas jų – Rusijos kaip amžinos ir sakralios tėvynės vaizdinys. Kitas – apsuptos tvirtovės logika, kurioje Vakarai pristatomi kaip nuolatinė grėsmė. Trečias – tariama ypatinga misija ginti „tikrąją civilizaciją“ nuo liberalios demokratijos.
Šie mitai yra patogūs, nes leidžia pateisinti agresiją, represijas ir informacines atakas. DI čia tampa ne idėjų šaltiniu, o jų stiprintuvu – technologiniu megafonu, kuris senus naratyvus gali platinti naujais formatais ir didžiuliu greičiu.
Generatyvinis DI, klonuoti portalai ir SEO manipuliacijos
Paskaitoje aptarta ir nuo 2022 m. stebima operacija Doppelgänger, kurioje naudojami klonuoti domenai, netikri leidinių puslapiai ir dirbtiniu intelektu generuojamas turinys. Tokios svetainės gali vizualiai priminti autoritetingus Vakarų žiniasklaidos kanalus ar institucijas, o turinys pritaikomas taip, kad būtų randamas per paieškos sistemas.
Vienas ryškesnių pavyzdžių – vadinamasis Pravda tinklas, kuriame dideliais kiekiais skelbiami ir platinami automatizuoti tekstai. Čia svarbi ne tik pati melaginga žinutė, bet ir jos skaitmeninis matomumas. Jei turinys optimizuojamas pagal raktinius žodžius, jis gali patekti į paieškos rezultatus, socialinių tinklų rekomendacijas ar būti panaudotas kaip šaltinis kitose platformose.
Rizika DI modeliams: duomenų apnuodijimas
Bendras prof. Elizabeth Wood ir DI ekspertės H. Padalko tyrimas parodė, kad didieji kalbos modeliai, tokie kaip ChatGPT ar Grok, gali būti pažeidžiami propagandos tikslais. Tyrėjos testavo modelius skirtingomis užklausomis – nuo neutralių iki aiškiai manipuliacinių. Rezultatai atskleidė, kad net pažangūs modeliai tam tikromis aplinkybėmis gali perimti sufabrikuotus naratyvus ir pateikti juos kaip patikimą informaciją.
Tai ypač svarbu Lietuvos verslui, kuris DI naudoja rinkodarai, klientų aptarnavimui, turinio rengimui ar analitikai. Jei organizacijos nekontroliuoja šaltinių, nevertina atsakymų kritiškai ir neturi vidinių DI naudojimo taisyklių, jos gali netyčia platinti klaidingą ar manipuliuotą informaciją.
Kokios apsaugos priemonės veikia?
Viena iš paskaitoje akcentuotų strategijų – išankstinis demaskavimas, dar vadinamas pre-bunking. Jo esmė – paaiškinti visuomenei galimą manipuliacijos schemą dar prieš jai išplintant. Tai veikia kaip informacinis skiepas: žmogus, iš anksto žinodamas, kokios emocijos ar argumentai bus naudojami, lengviau atpažįsta propagandą.
Kita priemonė – vadinamasis informacinis džiudžitsu, kai išnaudojami pačios propagandos sistemos prieštaravimai. Pavyzdžiui, vietoje tiesioginio ginčo su melagingu naratyvu galima parodyti, kaip jį paneigia pačių Kremliaus rėmėjų ar radikalių komentatorių tarpusavio konfliktai.
Naudojimo atvejai Lietuvoje
Lietuvos institucijoms ir įmonėms šios įžvalgos gali būti pritaikomos praktiškai. Žiniasklaidos redakcijos gali stiprinti faktų tikrinimą ir bendradarbiauti dalijantis įtartinų domenų duomenimis. Mokyklos ir universitetai gali rengti interaktyvias pamokas apie DI dezinformaciją. Verslas gali diegti vidines taisykles, kaip darbuotojai naudoja generatyvinį DI, kokius šaltinius tikrina ir kada būtina žmogaus peržiūra.
Technologijų kūrėjams Lietuvoje atsiveria ir naujų produktų niša: DI turinio atpažinimo įrankiai, reputacijos stebėsenos platformos, lietuvių kalbai pritaikyti dezinformacijos aptikimo modeliai, kibernetinio saugumo sprendimai redakcijoms ir viešajam sektoriui.
Švietimas, žurnalistika ir pasitikėjimo balansas
Profesorė pabrėžia, kad vien faktų nepakanka, nes propaganda dažniausiai veikia per emocijas – baimę, pyktį, neteisybės jausmą ar tapatybės klausimus. Todėl jaunimo įtraukimas į turinio kūrimą TikTok, Instagram, YouTube Shorts ir kitose platformose gali būti veiksmingas būdas griauti mitus patrauklia forma.
Vis dėlto švietimas turi būti apgalvotas. Per didelis perspėjimų kiekis gali sukelti bumerango efektą – žmonės ima nepasitikėti visais šaltiniais, įskaitant profesionalią žurnalistiką. Todėl redaktorių, žurnalistų ir technologijų platformų atsakomybė tampa dar svarbesnė. Lietuvoje, kur informacinis atsparumas yra nacionalinio saugumo dalis, profesionali žiniasklaida ir skaitmeninis raštingumas išlieka pagrindiniai gynybos įrankiai.
DI propaganda nėra tolima ateities grėsmė – ji jau veikia globaliai ir gali tiesiogiai paliesti Lietuvos vartotojus, įmones bei viešąjį sektorių. Todėl svarbiausia užduotis šiandien – ne atsisakyti dirbtinio intelekto, o išmokti jį naudoti atsakingai, skaidriai ir kritiškai.
Šaltinis: lrt
Palikite komentarą