6 Minutės
Praleistas skambutis iš užsienio numerio daugeliui atrodo kaip smulkmena: gal skambino klientas, kurjeris, tarptautinis partneris ar užsienyje gyvenantis artimasis. Tačiau Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojams tai vis dažniau tampa ir kibernetinio bei telefoninio saugumo klausimu. Telefoninis sukčiavimas Lietuvoje nesitraukia, o sukčiai aktyviai naudojasi tuo, kad žmonės įpratę greitai reaguoti į praleistus skambučius.
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie dirba su tarptautiniais klientais, dažnai keliauja, naudojasi e. prekybos platformomis ar viešai skelbia savo telefono numerį internete. Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose veikiantys verslai kasdien gauna skambučių iš įvairių šalių, todėl atskirti tikrą kontaktą nuo galimos apgaulės ne visada paprasta. Vis dėlto keli paprasti veiksmai prieš perskambinant gali padėti išvengti netikėtų išlaidų, asmens duomenų nutekėjimo ir nepageidaujamų skambučių ateityje.
Kas yra Wangiri schema ir kaip ji veikia?
Viena žinomiausių su praleistais tarptautiniais skambučiais susijusių apgaulės formų vadinama Wangiri. Šis terminas kilęs iš japonų kalbos ir apibūdina labai trumpą skambutį, kai sukčius paskambina vos vieną ar du kartus ir nutraukia ryšį. Tikslas paprastas: sukelti smalsumą ir paskatinti vartotoją perskambinti.
Perskambinęs žmogus gali būti nukreipiamas į padidinto tarifo tarptautinę liniją arba automatizuotą sistemą, kuri specialiai tempia pokalbį. Gali skambėti muzika, įrašytas pranešimas, tariamas laukimo signalas ar net imituojamas klientų aptarnavimo centras. Kuo ilgiau vartotojas lieka linijoje, tuo daugiau gali kainuoti toks skambutis.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad problema aktuali ir Lietuvos rinkai: vien šiais metais buvo blokuota daugiau kaip 13,8 mln. skambučių iš užsienio su suklastotais numeriais. Tai aiškiai parodo, kad numerių klastojimas, automatiniai skambučiai ir socialinės inžinerijos metodai nėra tik pasaulinė tendencija – jie tiesiogiai paliečia ir Lietuvos vartotojus.
Tipinis sukčiavimo scenarijus
Dažniausiai schema atrodo taip: vartotojas pamato praleistą skambutį iš nepažįstamo užsienio numerio, nusprendžia perskambinti, o tada sujungiamas su mokama arba automatizuota linija. Kai kuriais atvejais finansinė žala nėra vienintelis tikslas. Sukčiai taip pat gali tikrinti, ar numeris aktyvus ir ar juo naudojasi realus žmogus. Vėliau toks numeris gali būti įtrauktas į duomenų bazes, naudojamas reklaminėms kampanijoms, nepageidaujamiems skambučiams ar kitoms telefoninio sukčiavimo schemoms.
Ką patikrinti prieš perskambinant?
Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į šalies kodą. Jei numeris prasideda neįprastu kodu, o jūs neturite jokių ryšių su ta šalimi, skubėti nereikėtų. Sukčiavimo kontekste dažnai minimi įvairūs tarptautiniai kodai, pavyzdžiui, +247, +252, +371 ir kiti, tačiau svarbu suprasti, kad pats šalies kodas dar neįrodo apgaulės. Jis tik padeda įvertinti riziką.
Antras žingsnis – įveskite visą numerį į Google paiešką. Jei tas numeris jau buvo naudojamas sukčiavimui, dažnai rasite forumų įrašų, vartotojų komentarų, perspėjimų ar numerių atpažinimo svetainių rezultatų. Lietuvos vartotojai vis dažniau dalijasi informacija apie įtartinus skambučius, todėl paieška lietuvių ir anglų kalbomis gali būti labai naudinga.
Trečias žingsnis – patikrinkite, ar numeris siejamas su oficialia organizacija. Jei jums esą skambino bankas, logistikos bendrovė, technologijų įmonė ar valstybinė institucija, numeris turėtų būti nurodytas oficialioje svetainėje. Nepasitikėkite vien tuo, ką matote telefono ekrane – numeriai gali būti suklastoti.
Naudingos technologinės priemonės: programėlės ir telefono funkcijos
Šiuolaikiniai išmanieji telefonai siūlo vis daugiau apsaugos funkcijų. Android ir iOS įrenginiuose galima blokuoti nežinomus numerius, nutildyti įtartinus skambučius arba naudoti skambučių filtravimo funkcijas. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, Samsung ar Google Pixel, integruoja automatinį šlamšto skambučių atpažinimą.
Lietuvoje taip pat galima naudoti numerių identifikavimo programėles, kurios remiasi vartotojų bendruomenės duomenimis. Jų privalumas – greitas įspėjimas, jei numeris jau pažymėtas kaip įtartinas. Trūkumas – ne visi numeriai būna įtraukti į duomenų bazę, o dalis programėlių prašo prieigos prie kontaktų, todėl prieš diegiant verta įvertinti privatumo nustatymus.
Programėlės ar paprasta paieška: kas geriau?
Paprasta Google paieška tinka greitam vienkartiniam patikrinimui. Ji nereikalauja papildomų leidimų ir dažnai pakanka sužinoti, ar numeris jau minėtas internete. Tuo metu numerių atpažinimo programėlės naudingesnės tiems, kurie dažnai gauna skambučius iš nepažįstamų numerių – pavyzdžiui, pardavimų specialistams, smulkaus verslo savininkams, e. komercijos darbuotojams ar klientų aptarnavimo komandoms.
Kada geriau visai neperskambinti?
Jei skambutis truko vos kelias sekundes, numerio nerandate internete, neturite jokių kontaktų toje šalyje, o skambinta neįprastu metu, geriausias sprendimas – neperskambinti. Svarbu prisiminti, kad tikrai svarbus asmuo dažniausiai paskambins dar kartą, parašys SMS, el. laišką ar susisieks per kitą kanalą.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti numerius, kurie iš karto po praleisto skambučio bando jus pasiekti per susirašinėjimo platformas arba prašo pateikti asmeninius duomenis. Technologijų amžiuje sukčiai dažnai derina kelis kanalus: skambučius, SMS, el. paštą ir net socialinius tinklus.
Ką daryti, jei jau perskambinote?
Jei perskambinote ir pokalbis pasirodė įtartinas, pirmiausia nutraukite ryšį. Vėliau patikrinkite mobiliojo ryšio sąskaitą arba operatoriaus savitarnoje peržiūrėkite skambučių istoriją. Jei pastebite neįprastus mokesčius, susisiekite su savo mobiliojo ryšio operatoriumi. Taip pat verta užblokuoti numerį telefone ir, jei reikia, pranešti apie įtartiną veiklą atsakingoms institucijoms arba operatoriui.
Verslui rekomenduojama aiškiai apibrėžti vidines taisykles: darbuotojai neturėtų perskambinti į nepažįstamus tarptautinius numerius iš įmonės telefonų, kol numeris nepatikrintas. Tai ypač aktualu Lietuvos įmonėms, kurios dirba su užsienio partneriais ir turi daug viešai skelbiamų kontaktų.
Kodėl ši tema svarbi Lietuvos rinkai?
Lietuva yra itin skaitmenizuota rinka: gyventojai aktyviai naudojasi mobiliaisiais bankais, e. valdžios paslaugomis, siuntų platformomis, e. prekyba ir tarptautinėmis programėlėmis. Tai patogu, tačiau kartu didina sukčių motyvaciją taikytis į aktyvius skaitmeninius vartotojus. Globalios sukčiavimo tendencijos greitai pasiekia ir lietuvius, todėl skaitmeninis raštingumas tampa ne mažiau svarbus nei antivirusinė programa ar stiprus slaptažodis.
Pagrindinė taisyklė paprasta: neskubėkite. Praleistas skambutis iš užsienio nebūtinai yra pavojingas, bet kiekvieną kartą verta skirti kelias minutes numerio patikrinimui. Tai nedidelė pastanga, kuri gali apsaugoti nuo papildomų išlaidų, duomenų rinkimo ir kitų telefoninio sukčiavimo formų.
Šaltinis: technaujienos
Komentarai
roadx
Va čia tai rimta, aš jau kartą perskambinau ir paskui gailėjausi... geriau tikrai patikrint prieš keliant ragelį.
Palikite komentarą