3 Minutės
Klimato rizikos kelia grėsmę pasaulinei duomenų centrų industrijai
Nauja rizikų žvalgybos kompanijos „Maplecroft“ analizė atskleidžia stiprėjantį iššūkį technologijų sektoriui – didžiųjų duomenų centrų pažeidžiamumą spartėjantiems klimato kaitos padariniams. Duomenų centrai, kurie yra debesų kompiuterijos, dirbtinio intelekto ir skaitmeninio saugojimo sprendimų pagrindas, yra būtini šiuolaikinėms įmonėms, tačiau jų didelės energijos ir vandens sąnaudos daro juos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltiniais, ir kenčiančiais nuo klimato šilimo padarinių.
Didėjantys klimato iššūkiai skaitmeninei infrastruktūrai
Remiantis naujausiais „Maplecroft“ duomenimis, daugiau nei pusė iš 100 pagrindinių pasaulio duomenų centrų šiuo metu priskiriami aukštos arba labai aukštos klimato rizikos kategorijai dėl kylamos temperatūros. Visuotiniam poreikiui dirbtinio intelekto sprendimams, hiper-mastelio debesų infrastruktūrai ir skaitmeninėms paslaugoms toliau augant, prognozuojama, kad duomenų centrų aušinimo poreikiai labiau didės, padidindami energijos suvartojimą ir dar labiau apsunkindami vandens išteklius.
Išskirtiniu šį tyrimą daro tai, kad prognozuojama grėsmė tik didės: iki 2040 metų net du trečdaliai (68%) pagrindinių duomenų centrų gali atsidurti itin didelėje klimato rizikoje, o iki 2080 metų šis skaičius išaugs iki 80%. Ypač išsiskiria Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas bei Artimieji Rytai – per artimiausias dvi dešimtis metų čia visi pagrindiniai duomenų centrai gali atsidurti aukšto arba labai aukšto klimato pavojaus zonoje. Tai akcentuoja būtinybę strategiškai planuoti naujų duomenų centrų vietas ir taikyti klimato kaitos prisitaikymo priemones.
Darbo sutrikimai ir vandens trūkumas – kylantys iššūkiai
Tyrime taip pat perspėjama apie didėjantį eksploatacinių sutrikimų pavojų, tokį kaip perkaitimai ir laikini veiklos sustabdymai – pastaraisiais metais tai jau paveikė objektus JK ir JAV. Kita rimta rizika – vandens trūkumas: prognozuojama, kad daugiau nei pusė (52%) pagrindinių duomenų centrų iki 2030 m. veiks regionuose, kur vandens stresas yra aukštas arba labai aukštas. Prie labiausiai rizikingų zonų priskiriami Abu Dabis, Dubajus, Lagosas, Johanesburgas, Los Andželas, San Diegas, Čenajus ir Naujasis Delis – tai kelia iššūkių socialinei ir politinei stabilumui, susijusiam su vandens naudojimu.
Industrijos atsakas ir strateginiai sprendimai
Šios tendencijos išryškina ne tik technologinį, bet ir visapusišką rizikos valdymo klausimą. Duomenų centrų valdytojai, įmonės ir investuotojai turi kartu ieškoti sprendimų, kaip reaguoti į klimato rizikas ir atsižvelgti į socialinius bei reguliacinius veiksnius. Vis daugiau dėmesio skiriama trečiųjų šalių rizikų kontrolės reglamentavimui, todėl klimato atsparumas tampa esminiu veiksniu užtikrinant verslo tęstinumą ir atitiktį.
Pasauliniu mastu vyksta perėjimas prie tvaresnių aušinimo technologijų, atsinaujinančios energijos išteklių ir atsakingo duomenų centrų vietų parinkimo atsižvelgiant į klimato kaitos grėsmes. Lyginant paslaugų teikėjus pagal jų aplinkosaugines praktikas, siekiant žaliųjų sertifikatų ir ieškant vandeniui efektyvių aušinimo sprendimų, organizacijos turi galimybę stiprinti savo skaitmeninės infrastruktūros ateities saugumą ir atsparumą klimato pokyčiams.
Šaltinis: techradar
Komentarai