3 Minutės
Asteroido „Skarga“ istorija ir atradimas
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atrastas asteroidas gavo vardą „Skarga“ – pagerbiant pirmojo VU rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) atminimą. Objektą 2007 m. kovo 23 d. Molėtų astronomijos observatorijoje aptiko dr. Kazimieras Černis ir dr. Justas Zdanavičius. Pirmieji stebėjimai atlikti 0,5 m skersmens Maksutovo sistemos teleskopu; astrometriniai duomenys kovo 24 d. buvo skubiai išsiųsti į Mažųjų planetų centrą Harvardo observatorijoje, o kovo 26 d. patvirtinimas atkeliavo iš JAV Kitt Peak observatorijos 1,8 m teleskopu. IAU 2024 m. spalio 14 d. oficialiai pripažino 2007 FO34 (327977) vardu „Skarga".
Technologijos už kulisų: teleskopai, CCD ir astrometrija
Asteroido atradimui ir orbitos nustatymui svarbiausi buvo modernūs observatorijos įrankiai: Maksutovo optikos dizainas, didelės diafragmos tinklelis, CCD kameros ir greitas duomenų perdavimas. Astrometrija – tikslių žvaigždžių padėčių ir judesių matavimas – leido Mažųjų planetų centrui apskaičiuoti orbitos parametrus: a = 2,706 au, e = 0,043, i = 6.52°, P = 4,45 metų. Tokie skaičiavimai reikalauja duomenų analizės, orbitos skaičiavimo algoritmų ir tarptautinio duomenų mainų per internetą bei observatorijų tinklus.
Produkto ypatybės (technologinės savybės)
- Maksutovo tipo 0,5 m teleskopas – geras detaliems stebėjimams su maža aberacija;
- 1,8 m klasės teleskopai (pvz., Kitt Peak) – aukštesnė rezoliucija ir gilumo geba;
- CCD sensoriai ir greita astrometrinė programinė įranga – tikslūs laikinių kintamumo ir orbitos matavimai;
- Duomenų perdavimo protokolai ir tarptautinė integracija – greitas patvirtinimas ir katalogavimas (Harvard MPC).
Palyginimas: Maksutovas vs. didesni reflektoriai
Maksutovo sistemos teleskopai yra kompaktiški, turi gerą vaizdo kokybę plačiame lauke ir tinka greitiems skenavimams. Didesni reflektoriai (1,5–2 m ir daugiau) suteikia didesnį šviesos surinkimą, leidžia fiksuoti silpnesnius objektus ir tiksliau patvirtinti atradimus. Kiekvienas sprendimas turi privalumų: Maksutovas – operatyvumui ir mobilumui; didesni teleskopai – giluminiams spektaklams ir metrologijai.
Privalumai, naudojimo atvejai ir rinkos aktualumas
Toks projektas apjungia mokslinį, edukacinį ir technologinį potencialą. Privalumai: vietinės observatorijos gebėjimas greitai aptikti objektus, tarptautinės patvirtinimo grandinės, pažangi duomenų analizė bei viešas katalogavimas. Naudojimo atvejai apima mažųjų planetų stebėjimą, orbitos parametrų skaičiavimą, kosminės situacijos stebėseną (planetų gynyba), studentų mokymo programas ir instrumentų testavimą.
Rinkos požiūriu, astronomijos instrumentai ir analizės programinė įranga yra sparčiai augančios sritys: kosminių duomenų analizė, kompiuterinė vizualizacija, pažangios CCD kameros ir debesų kompiuterija (cloud computing) suteikia universitetams ir privačioms įmonėms konkurencinį pranašumą naujose kosmoso stebėjimo paslaugose.
Ką stebėti toliau?
Asteroidas „Skarga" yra apie 3 km skersmens, sukimasis aprašomas 4 metų ir 164 dienų periodu, jis judėdamas asteroidų juostos išorinėje dalyje. Objektas bus gerai matomas vėl 2026 m. rugpjūtį Ožiaragio žvaigždyno srityje kaip 19–20 magnitudės objektas, žemai virš Lietuvos horizonto. Tai suteikia galimybę praktiniams stebėjimams ir studentų projektams su CCD kameromis, spektrinėmis analizėmis ir astrometrinių duomenų rinkimu.
Šis atradimas iliustruoja, kaip istorinė kultūra ir moderni astronomijos technologija gali susijungti: nuo Petro Skargos indėlio į Vilniaus intelektinį gyvenimą iki šiandienos observatorijų, kurios naudoja pažangią optiką, duomenų mokslą ir tarptautinį bendradarbiavimą siekdamos pažinti Saulės sistemos mažąsias planetas.
Šaltinis: mokslozinios
Komentarai