„Amazon Leo“ Lietuvoje startuos 2027 metų balandį

„Amazon Leo“ palydovinis internetas Lietuvoje turėtų pradėti veikti 2027 metų balandį. Latvija ir Lietuva bus tarp pirmųjų Europos šalių, kuriose ši paslauga taps prieinama, o Estijoje jos startas planuojamas liepą. Tai LRT.lt sakė „Amazon Leo“ atstovas Baltijos šalyse Donatas Zaveckas.

Naujoji paslauga konkuruos su Lietuvoje jau veikiančiu Elono Musko „Starlink“. „Amazon“ palydovinis ryšys bus siūlomas tiek verslui, tiek individualiems naudotojams, tačiau bendrovė dar turi užbaigti savo palydovų tinklo diegimą.

Kam Lietuvoje gali būti naudingas palydovinis internetas

„Amazon Leo“ ryšys gali būti naudojamas vietose, kur nėra pakankamo laidinio ar mobiliojo interneto, taip pat kaip atsarginis ryšio kanalas. KTU Fizikos katedros docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius ir D. Zaveckas pabrėžia, kad Lietuvoje palydovinis internetas greičiausiai būtų aktualiausias kaip atsarginė priemonė arba sprendimas sunkiau pasiekiamose vietovėse.

Lietuvoje šviesolaidinis ryšys yra plačiai prieinamas. OECD duomenimis, 2024 metų pabaigoje šviesolaidžiu naudojosi 80,7 proc. fiksuotojo plačiajuosčio ryšio naudotojų Lietuvoje, o visose OECD šalyse ši dalis siekė 47 proc. 2026 metais paskelbtoje OECD apžvalgoje nurodoma, kad 2023 metais palydovinis ryšys sudarė 0,7 proc. abonentų OECD šalyse.

Ryšių reguliavimo tarnyba neturi detalių duomenų, kiek privačių asmenų Lietuvoje naudojasi palydoviniu internetu, tačiau šią rinką vertina kaip nišinę. RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė teigia, kad ryškaus susidomėjimo šuolio kol kas nefiksuojama, nors gyventojai teiraujasi apie paslaugų ir įrangos prieinamumą bei galimybę palydoviniu ryšiu pakeisti nepakankamą laidinį ar mobilųjį internetą.

RRT atstovės vertinimu, Lietuvai svarbu turėti daugiau palydovinio ryšio operatorių. Dėl geografinės platumos LEO sistemos čia paprastai diegiamos ne pirmiausia. Didesnis operatorių skaičius mažintų priklausomybę nuo vieno tinklo ir galėtų padidinti pajėgumą bei ryšio atsparumą šiaurinėse Europos teritorijose.

Palydovinis ryšys taip pat gali būti naudingas ekstremalių situacijų metu. Jei elektros tiekimas nebūtų sutrikęs, bet būtų pažeista mobiliojo ryšio infrastruktūra, palydovinis internetas galėtų palaikyti ryšį. Terminalas gali būti maitinamas iš 11–48 V šaltinio, todėl jį galima prijungti prie automobilio akumuliatoriaus arba saulės modulių. Nutrūkus elektros tiekimui, ryšio įrangai vis tiek reikėtų autonominio maitinimo šaltinio.

D. Zaveckas taip pat prognozuoja, kad palydoviniu internetu gali susidomėti mobiliojo ryšio operatoriai. Vietovėje, kur reikėtų papildomo ryšio, operatorius galėtų pastatyti įrenginį, gaunantį internetą iš palydovų ir paskirstantį jį vietos klientams.

„Amazon Leo“ techninės galimybės ir tinklo plėtra

Palydovinis internetas veikia panašiai kaip mobilusis ryšys, tik ryšio stotis yra orbitoje. Užklausa iš namų maršrutizatoriaus perduodama į lauke įrengtą, maždaug A4 formato dydžio anteną. Ji siunčia duomenis palydovui, o šis juos perduoda antžeminei stočiai, sujungtai su įprastais interneto tinklais. Jei tiesioginio ryšio su antžemine stotimi nėra, duomenys gali būti perduodami tarp palydovų lazeriniais ryšiais.

„Amazon Leo“ palydovai bus eksploatuojami 590–630 kilometrų aukštyje, o „Starlink“ naudoja 330–490 kilometrų aukščio orbitas. Palydovai nuolat juda ir maždaug per pusantros valandos apskrieja Žemę, todėl terminalas turi sekti vieną palydovą, o vėliau persijungti prie kito. Elektroniškai valdoma antena gali keisti ryšio kryptį fiziškai nesisukiodama paskui kiekvieną palydovą.

Radijo signalas sklinda beveik šviesos greičiu, tačiau realią delsą lemia ne vien atstumas. Prie jos prisideda įrangos, interneto maršruto ir duomenų eilių vėlavimas. Šiuolaikinio palydovinio interneto delsa siekia keliasdešimt milisekundžių.

„Amazon“ planuoja iki 2029 metų liepos 30 dienos į orbitą iškelti kiek daugiau nei 3 200 palydovų. D. Zavecko teigimu, tuomet paslauga turėtų apimti visą Žemę, įskaitant Šiaurės ašigalį. Šiuo metu orbitoje yra 398 „Amazon“ palydovai. Anksčiau bendrovė planavo iki 2026 metų liepos pabaigos iškelti pusę visų palydovų, tačiau šis tarpinis tikslas buvo atidėtas, o liko galutinis tinklo užbaigimo terminas.

Palydovų iškėlimą gali apsunkinti raketų programų problemos. „United Launch Alliance“ naudojamų „Atlas V“ raketų eksploataciją planuojama nutraukti, techninių problemų kilo su „Vulcan“, o „Blue Origin“ raketa „New Glenn“ gegužę susprogo. Vis dėlto „Amazon“ palydovus iškelia ne tik šiomis raketomis. Naudojamos ir europietiškos „Ariane 6“ bei konkurentų „Falcon 9“ raketos.

D. Zaveckas teigia, kad bendrovė derasi su mažesniais tiekėjais dėl palydovų iškėlimo mažesnėmis partijomis. Jo vertinimu, dėl investicijų masto paslauga Lietuvoje turėtų būti prieinama 2027 metais, o palydovų skaičius didės kartu su vartotojų skaičiumi. Pasak jo, paslaugos laukiančių Lietuvos privačių įmonių, viešųjų įstaigų ir užsienyje veikiančių organizacijų sąrašas kol kas yra dviženklis, tačiau artėja prie triženklio skaičiaus.

„Amazon“ pagrindiniu klientų segmentu laiko verslą, jau naudojantį jos technologijas, taip pat naujus verslo klientus. Bendrovės AWS debesijos platforma apima devynis geografinius regionus ir 124 pasiekiamas zonas, o jos infrastruktūroje yra beveik 20 mln. kilometrų optinio pluošto kabelių. KTU mokslininko vertinimu, vienas svarbiausių „Amazon“ pranašumų yra galimybė palydovinį ryšį susieti su AWS debesijos paslaugomis ir privačiais įmonių tinklais.

Norint tapti reikšmingu konkurentu, „Amazon“ nebūtina aplenkti „Starlink“ visose rinkose. Pasak B. G. Urbonavičiaus, stipri pozicija keliuose segmentuose ir patikima alternatyva dideliems užsakovams jau galėtų suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo bei sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. D. Zavecko teigimu, pradžioje „Amazon“ neturės tiek klientų, kiek „Starlink“, tačiau per dvejus metus sieks įgyti konkurencinį pranašumą.

Pagal nepriklausomo orbitų stebėtojo Jonathano McDowello 2026 metų rugsėjo 21 dienos suvestinę, orbitoje buvo 11 154 „Starlink“ palydovai. Tai maždaug 3,5 karto daugiau nei planuojamas visas „Amazon Leo“ palydovų tinklas. Tačiau mažesnis palydovų skaičius savaime nereiškia prastesnio ryšio.

Vertinant sistemą, reikia atskirti aprėptį, talpą ir vartotojo patiriamą kokybę. Aprėptis parodo, ar konkrečioje vietoje galima palaikyti ryšį, talpa nurodo, kiek duomenų ir aktyvių vartotojų tinklas gali aptarnauti vienu metu, o kokybę apibūdina faktinė sparta, delsa ir patikimumas. Tinkamai parinkus palydovų aukštį, orbitų išdėstymą ir antenų galimybes, mažesnis palydovų skaičius gali užtikrinti panašią geografinę aprėptį. Vis dėlto aprėpties žemėlapis neparodo, kaip tinklas veiks didelio srauto metu.

D. Zavecko teigimu, „Amazon Leo“ palydovuose naudojama naujesnė technologija, leidžianti mažesniu palydovų skaičiumi aprėpti didesnes teritorijas. Vienas svarbiausių sprendimų yra lustas „Prometheus“. Jis integruoja kelias ryšio apdorojimo funkcijas, kurioms anksčiau reikėjo atskirų komponentų. Tai gali sumažinti įrangos kainą ir energijos sąnaudas bei padidinti duomenų apdorojimo efektyvumą. „Amazon“ nurodo, kad šis lustas integruojamas į palydovus, antžemines stotis ir naudotojų antenas.

Pagal „Amazon“ specifikacijas, priklausomai nuo antenos, parsisiuntimo greitis gali siekti iki 400 Mbps. Didžiausias nurodomas „Starlink“ antenų pajėgumas yra 475 Mbps. „Amazon“ taip pat išskiria „Leo Ultra“ terminalą, kuriam deklaruojama iki 1 Gbps parsisiuntimo ir iki 400 Mbps išsiuntimo sparta. B. G. Urbonavičius pabrėžia, kad tai yra teorinės terminalo galimybės, o ne vartotojui garantuojama sparta.

Pažangesnė įranga nepanaikins fizinių kliūčių. Drėgna lapija slopina radijo bangas, o pastatai gali visiškai užstoti tiesioginį ryšį su palydovu. Todėl „Amazon Leo“ naudotojai, kaip ir „Starlink“ klientai, gali susidurti su trukdžiais šalia aukštų pastatų ar medžiais apsuptose teritorijose.

Ryšys tiesiai į automobilius ir ES palydovinės programos

2026 metų liepos pabaigoje „Amazon Leo“ pateikė paraišką JAV Federalinei ryšių komisijai dėl iki 5 105 naujų palydovų paleidimo. Jie būtų skirti balso ryšio, duomenų perdavimo, žinučių ir avarinių tarnybų paslaugoms tiesiogiai į mobiliuosius įrenginius teikti. „Leo Direct-to-Device“ projekto pradžia numatyta 2028 metais.

D. Zavecko vertinimu, pirmieji tokios technologijos naudotojai galėtų būti autonominiai automobiliai, ypač važinėjantys vietovėse, kur nėra mobiliojo interneto. Tiesioginiam ryšiui su nedideliu įrenginiu kol kas trukdo imtuvo energijos poreikis. Todėl technologija dar nėra pritaikyta tokiems mažiems įrenginiams kaip laikrodžiai, tačiau ateityje siekiama sumažinti energijos sąnaudas ir sukurti patogiai nešiojamą sprendimą.

Lietuvoje taip pat numatomos Europos Sąjungos palydovinio ryšio programos. 2026 metų rugpjūčio 7 dieną pasirašytas IRIS2 įgyvendinimo susitarimas. Ši sistema turėtų suteikti nekomercinį palydovinį ryšį europiečiams, o 348 palydovai į orbitą bus pradėti kelti 2029 metais. Pirmiausia ryšys būtų skirtas vyriausybėms, gelbėjimo tarnyboms ir kitoms organizacijoms, o vėliau jį planuojama suteikti ir gyventojams teritorijose, kur internetas neprieinamas.

RRT yra pasirašiusi administracinį susitarimą dėl palydovinių dažnių koordinavimo įgyvendinant IRIS2. Pasak J. Mikulėnaitės-Baušienės, tai leis Lietuvai dalyvauti tarptautiniuose dažnių planavimo ir derinimo procesuose bei prisidėti prie sklandaus sistemos diegimo Europoje.

ES taip pat planuoja išplėsti navigacijai naudojamo palydovų tinklo „Galileo“ galimybes. „Galileo EWSS“ sistema leistų nacionalinėms civilinės saugos institucijoms tiesiogiai siųsti ekstremalių situacijų įspėjimus į išmaniuosius telefonus ir kitus „Galileo“ palaikančius įrenginius, nenaudojant radijo ryšio tinklų.

2026 metų sausį pradėjęs veikti GOVSATCOM ryšys skirtas saugumo ir krašto apsaugos reikmėms. Tai nėra komercinė paslauga individualiems vartotojams. GOVSATCOM gali naudotis įgaliotos valdžios institucijos, civilinės saugos, sienų apsaugos, gynybos ir ypatingos svarbos infrastruktūros organizacijos.

Palydovinis internetas Lietuvoje greičiausiai nepakeis patikimo šviesolaidžio kaip pagrindinės ryšio technologijos, tačiau naujų operatorių atsiradimas suteikia daugiau pasirinkimo sunkiau pasiekiamose vietose, mobiliems sprendimams ir atsarginiam ryšiui. B. G. Urbonavičiaus vertinimu, palydovinio ryšio kainodara jau daro spaudimą mobilųjį namų internetą teikiančioms bendrovėms: paslaugų kaina gali skirtis keliais eurais per mėnesį, o sparta kai kuriais atvejais palydovinio ryšio naudai skiriasi kelis kartus.