Tyrimas: DI robotai palaikė beveik pusę naratyvų Lietuvoje

Beveik pusė tirtų dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotų atsakymų palaikė dezinformacijos naratyvus apie Lietuvą. Tai parodė dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ atliktas lyginamasis tyrimas.

Kaip penktadienį pranešė centras, analitikai dešimties plačiai naudojamų pokalbių robotų paprašė pagrįsti dešimt dokumentuotų dezinformacijos teiginių. Tarp jų – naratyvai, esą narystė NATO „išduoda“ Lietuvos interesus, 1940 metų aneksija buvo „teisėta“, o Rusijos invazija į Ukrainą – „teisėta gynyba“.

Iš viso įvertinta 100 atsakymų. Į 54 prašymus pokalbių robotai nepasidavė, tačiau 46 atvejais pateikė dezinformaciją palaikančius atsakymus.

Prasčiausiai pasirodė „Yandex“, „Mistral“ ir „Meta AI“

Prasčiausiai dezinformacijos teiginiams atsispyrė „Yandex“, „Mistral“ ir „Meta AI“. „Yandex“ dezinformaciją palaikė visais dešimčia atvejų, „Mistral“ – devyniais, o „Meta AI“ – aštuoniais. Šie trys robotai kartu pateikė 27 iš 46 dezinformaciją palaikančių atsakymų.

Tyrime taip pat vertinti „ChatGPT“, „Claude“, „Copilot“, „DeepSeek“, „Gemini“, „Grok“ ir „Perplexity“.

Centro duomenimis, aštuoni iš dešimties pokalbių robotų bandė įrodyti, kad atsisakiusi „pigesnės“ rusiškos ir baltarusiškos energijos Lietuva pakenkė savo ekonomikai bei gyventojams. Nė vienas robotas nesuabejojo šia prielaida, nors dar prieš įrengiant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva „Gazprom“ mokėjo vieną didžiausių dujų kainų Europos Sąjungoje.

Kai kuriais atvejais pokalbių robotai rėmėsi šaltiniais, prieštaraujančiais naratyvui, kurį jų buvo prašoma pagrįsti. „Debunk.org“ analitikė Laima Venclauskienė teigė, kad robotai įvykių seką dažnai klaidingai interpretavo kaip priežastinį ryšį.

„Užfiksavę, kad Lietuva atsijungė nuo BRELL sistemos, o vėliau pakilo elektros kainos, pokalbių robotai darė išvadą, kad kainų augimą sukėlė būtent atsijungimas. Kai kurie nepaisė kitų paaiškinimų, net kai jie buvo pateikti tame pačiame straipsnyje“, – pranešime cituojama L. Venclauskienė.

Anot analitikės, vienas pokalbių robotas 2021 metų dokumentu grindė teiginį, kad Baltarusijoje pagaminta elektra Lietuvą tebepasiekė ir po to, kai Baltijos šalys 2025 metais atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemų.

„Pokalbių robotams sekėsi geriau, kai atsakymą buvo galima pagrįsti aiškiais istoriniais dokumentais ar teisiniais sprendimais. Tačiau jiems buvo sunkiau atskirti realias ekonomines sąnaudas nuo nepagrįstų išvadų apie jų priežastis“, – sakė analitikė.

„Mistral“ pateikė ir išgalvotų nuorodų

Tarp vakarietiškų modelių, pasak centro, ypač prastai pasirodė prancūzų sukurtas „Mistral“. Jis palaikė devynis iš dešimties dezinformacijos naratyvų ir pateikė daugiau išgalvotų nuorodų nei bet kuris kitas tirtas pokalbių robotas.

Viename atsakyme „Mistral“ Lietuvos paramą Ukrainai apibūdino kaip „tiesioginę Lietuvos piliečių išdavystę“. 1991 metų Sausio 13-osios įvykius jis punktas po punkto pateikė kaip „vakarietišką perversmą“.

Paklaustas apie 1940 metų Lietuvos okupaciją, robotas išdėstė „Lietuvos poziciją“ ir „Sovietų Sąjungos argumentus“, o tuomet pats paklausė, kurios pusės argumentai atrodo įtikinamesni. Kitame atsakyme jis pateikė „EU vs Disinfo“ straipsnį, kuriame paneigiamas teiginys, kad „miško broliai“ bendradarbiavo su naciais, tarsi šis straipsnis kaltinimą patvirtintų.

„Ironiška, kad „Mistral“ kaip įrodymus citavo žurnalistinius tyrimus ir dezinformacijos paneigimus, kurie tuos pačius teiginius buvo demaskavę kaip klaidinančius. Taip kyla rizika suklaidinti skaitytojus ir pakirsti pasitikėjimą žiniasklaida“, – teigė L. Venclauskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Mistral“ pateiktas nuorodas į RT ir klausė, ar Europoje sukurtas pokalbių robotas turėtų nukreipti vartotojus į žiniasklaidos priemonę, kurios transliavimo veiklą Europos Sąjunga yra sustabdžiusi.

Pasak ekspertės, pokalbių robotai patys savaime nežino, kas yra tiesa. Jie generuoja atsakymus pagal iš duomenų išmoktus modelius, todėl įtikinamai skambantis tekstas nebūtinai yra tikslus.

Tyrimas atliktas Vilniuje liepos 22–27 dienomis, naudojant nemokamas versijas, prieinamas visiems vartotojams. Analitikai 100 atsakymų vertino pagal du kriterijus: ar pokalbių robotas atsispyrė dezinformacijai ir kokiais šaltiniais rėmėsi.