2G ryšys Lietuvoje: įrangos keitimas gali prasidėti

Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės svarsto 2G tinklą išjungti apie 2030 metus, todėl senesnių GSM signalizacijų, vartų valdiklių, liftų avarinio ryšio įrangos ir skaitiklių savininkams gali tekti pasirūpinti jų atnaujinimu. Tiksli bendra 2G išjungimo data Lietuvoje kol kas nenustatyta.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad didžiausia problema gali būti ne seni telefonai, o tyliai veikiančios automatinės sistemos, kurių savininkai gali net nežinoti, kad jos priklausomos nuo 2G ryšio. RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė naujienų agentūrai ELTA, kurios tekstą paskelbė LRT, sakė, kad bendros visiems operatoriams nustatytos galutinės datos nėra. Technologijos išjungimas pirmiausia yra pačių bendrovių technologinis ir komercinis sprendimas.

Kada Lietuvoje gali būti išjungtas 2G tinklas?

Konkrečiausiai savo planus apibūdino „Bitė Lietuva“. Naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė nurodė, kad platesnė komunikacija apie pokyčius galėtų prasidėti kitais metais, 2028 metais konkretūs klientai būtų skatinami keisti įrenginius, o 2029-ieji bendrovei galėtų tapti paskutiniais 2G technologijos veikimo metais. Procesas būtų vykdomas palaipsniui, panašiai kaip išjungiant analoginę televiziją.

„Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas konkrečių metų neįvardijo, tačiau teigė, kad pasirengimui reikėtų bent trejų metų. Tokį modelį bendrovė taikė prieš 3G tinklo išjungimą 2022 metais: klientai buvo iš anksto informuoti, o su verslo klientais dirbta tiesiogiai. RRT taip pat pagrįstu laiko bent kelerių metų pasirengimo laikotarpį.

RRT duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Lietuvos tinkluose 2G technologiją naudojo 290,8 tūkst. SIM kortelių. Tiksliai nustatyti, kiek žmonių naudojasi būtent 2G ryšiu, sudėtinga, nes ta pati kortelė gali jungtis prie kelių kartų tinklų. Bendras M2M paslaugoms naudojamų kortelių skaičius siekia apie 2,35 mln., tačiau į jį įtrauktos ir naujesnės technologijos, todėl šio skaičiaus negalima tapatinti su 2G įrenginiais.

„Telia“ skaičiuoja, kad telefonų, nepalaikančių 4G ir 5G, per metus sumažėjo maždaug penktadaliu. Bendrovės tinkle 2G skambučių dalis per maždaug ketverius metus sumažėjo nuo apie 40 proc. iki dešimtadalio. „Bitė“ nurodo turinti daugiau kaip 150 tūkst. verslo ir privačių klientų, naudojančių 2G. Iš jų apie 20 tūkst. žmonių turi tik 2G palaikančius telefonus. Dar apie 50 tūkst. klientų naudojasi telemetrijos sprendimais, o daugiau kaip 10 tūkst. žmonių turi 4G telefonus su labai senomis SIM kortelėmis, veikiančiomis tik 2G tinkle.

Pastaruoju atveju problema kyla ne dėl telefono, o dėl SIM kortelės. „Bitės“ atstovas teigė, kad tokie klientai išmaniaisiais telefonais gali naudotis gerokai ribočiau, todėl bendrovė juos skatina atnaujinti SIM korteles. Šie operatorių pateikti skaičiai neatspindi visos Lietuvos rinkos.

Kokią įrangą gali tekti atnaujinti?

Paprastam telefono naudotojui 2G išjungimas gali būti beveik nepastebimas, jei jo telefonas palaiko 4G ar 5G, o 4G skambučiai, dar vadinami VoLTE, yra įjungti. Daugiau rūpesčių gali kilti sistemoms, kurios mobiliuoju ryšiu perduoda duomenis arba pavojaus signalus.

• Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos gali prarasti ryšį, jei jų moduliai palaiko tik 2G.
• Liftų avarinio ryšio įranga gali nebegalėti perduoti pagalbos iškvietimo.
• Elektros, dujų ir vandens skaitikliai bei pramoninės telemetrijos sistemos gali nustoti perduoti duomenis.
• Transporto ir logistikos sistemos, mokėjimo terminalai bei automatiniai vartai gali būti priklausomi nuo 2G ryšio.
• Senesnės automobilio „eCall“ sistemos gali būti susietos su 2G arba 3G tinklais.

R. Mikalauskas atkreipė dėmesį, kad dalis tokios įrangos sumontuota prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Centralizuoto registro, kuriame būtų suskaičiuoti visi nuo 2G priklausantys prietaisai, šiuo metu nėra, todėl RRT jų inventorizaciją laiko vienu svarbiausių pasirengimo darbų.

„Telia“ atstovas patarė neskubėti keisti visos veikiančios įrangos, bet išsiaiškinti, kuriems prietaisams pokyčių reikės. Naujuose projektuose bendrovė nerekomenduoja sprendimų, palaikančių tik 2G. Atliekant praktinį patikrinimą svarbu:

• surašyti prietaisus, kuriuose naudojamos SIM kortelės, įskaitant vartus, signalizacijas, skaitiklius, sekimo įrangą ir liftus;
• paklausti tiekėjo arba prižiūrinčios įmonės, ar įrenginys veikia per 4G arba 5G;
• telefono ekrane, naudojantis mobiliaisiais duomenimis, patikrinti, ar rodoma 4G arba 5G žyma;
• įsitikinti, kad telefono nustatymuose įjungti 4G skambučiai, arba VoLTE;
• dėl SIM kortelės ar telefono suderinamumo kreiptis į savo operatorių.

Operatoriai nurodo, kad 2G atsisakymą lemia tiek technologiniai, tiek ekonominiai veiksniai. Įrangos gamintojai palaipsniui nutraukia 2G palaikymą, o ši technologija neefektyviai naudoja dažnius ir elektrą. Senstant tinklo bei programinei įrangai, jos priežiūra tampa sudėtingesnė, o sąnaudos didėja.

RRT duomenimis, 2G Lietuvoje naudoja dalį 900 MHz ir 1800 MHz dažnių juostų. Ypač svarbi 900 MHz juosta, nes žemesnių dažnių signalas sklinda toliau ir geriau prasiskverbia į pastatus. Perdavus šiuos dažnius 4G arba 5G tinklams, galėtų pagerėti ryšio aprėptis, ypač kaimo vietovėse ir patalpose.

Atskiras klausimas – automobilių „eCall“ sistema, pagalbos iškvietimui naudojanti numerį 112. Senesnės jos versijos gali priklausyti nuo 2G arba 3G. Europos Komisijos užsakytame „LS Telcom“ tyrime skaičiuojama, kad be papildomų priemonių dėl nekoordinuoto tinklų išjungimo šią funkciją galėtų prarasti 64 mln. transporto priemonių. Tyrimo autoriai siūlo valstybėms narėms išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą tinklą mažiausiai iki 2030 metų.

R. Mikalauskas pažymėjo, kad vienam operatoriui išjungus tinklą, „eCall“ nebūtinai iš karto nustos veikti, nes skambutis gali būti perduotas per kitą suderinamą tinklą. Tačiau visiems operatoriams atsisakius senųjų technologijų, tokios galimybės nebeliktų. Susisiekimo ministerija nurodė, kad šis klausimas svarstomas Europos Komisijos ryšių komitete, o Lietuva laikosi bendros Europos Sąjungos praktikos. Ministerijos teigimu, 2G išjungimas turėtų vykti tik visiškai užtikrinus kritinių avarinio ryšio paslaugų veikimą naujos kartos tinkluose.

Kitose šalyse 2G tinklai jau išjungti arba nustatytos jų išjungimo datos. Pasaulinės mobiliųjų tiekėjų asociacijos GSA duomenimis, 139 operatoriai 70 rinkų 2G jau išjungė arba planuoja išjungti, o 56 operatoriai šį procesą jau baigė. Švedijoje „Tele2“ ir „Telenor“ 2G išjungė 2025 metų gruodžio 1 dieną, o „Telia“ planuoja tai padaryti iki 2027 metų. Prancūzijos „Orange“ žemyninėje šalies dalyje tinklą planuoja išjungti iki 2026 metų gruodžio pabaigos. Nyderlandų KPN planuoja 2G išjungti iki 2027 metų gruodžio 1 dienos, „Deutsche Telekom“ Vokietijoje – iki 2028 metų birželio 30 dienos, o „Vodafone“ – iki 2028 metų rugsėjo pabaigos. Lenkijos „Play“, „Plus“ ir „T-Mobile“ nurodo ne ankstesnę nei 2030 metų datą, o Jungtinėje Karalystėje numatytas 2029–2033 metų laikotarpis. Šios datos gali keistis.

Vienos įrangos keitimo kainos nėra. Kartais gali pakakti pakeisti ryšio modulį, kitais atvejais reikės atnaujinti visą įrenginį arba valdymo sistemą. Tikslią sumą gali įvertinti tik tiekėjas arba prižiūrinti įmonė. „Telia“ bendros kompensavimo programos įrangos keitimui nenumato, o Susisiekimo ministerija teigia, kad finansinės pagalbos klausimai ateityje galėtų būti svarstomi, kai bus aiškesnis toks poreikis.

RRT siūlo Lietuvai parengti bendrą nacionalinį pasirengimo planą, apimantį valstybės, savivaldybių ir svarbiausių sektorių įrangos inventorizaciją, modernizavimo terminus, 4G ir 5G aprėpties patikrą, „eCall“ bei numerio 112 veikimo užtikrinimą ir gyventojų informavimą. Tarnybos pozicija tokia: 2G tinklas turėtų būti išjungtas tik tada, kai nuo jo priklausančios svarbios paslaugos bus perkeltos į kitas technologijas.