2G Lietuvoje gali būti išjungtas apie 2030-uosius

Mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje apie 2030-uosius planuoja atsisakyti 2G technologijos, tačiau galutinė visiems operatoriams bendra data dar nenustatyta. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ragina gyventojus, įmones ir svarbios infrastruktūros valdytojus jau dabar įvertinti senesnę įrangą, kurios veikimas gali priklausyti nuo šio tinklo.

RRT su operatoriais aptaria 2G ateitį ir įspėja, kad daugiausia iššūkių gali kilti dėl senų signalizacijų, skaitiklių, liftų avarinio ryšio sistemų, vartų valdiklių, telemetrijos įrangos, automobilių „eCall“ sistemų bei kitų daiktų interneto įrenginių.

„2G reikšmė įprastiems mobiliųjų telefonų naudotojams nuosekliai mažėja, tačiau ši technologija vis dar plačiai naudojama įvairiuose ryšio tarp įrenginių (M2M) ir daiktų interneto (IoT) sprendimuose“, – Eltai komentavo RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė.

Kiek įrangos Lietuvoje vis dar priklauso nuo 2G

RRT duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G tinkle veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių. Tiksliai nustatyti, kiek gyventojų naudojasi būtent šiuo ryšiu, sudėtinga, nes ta pati SIM kortelė ar įrenginys gali jungtis prie skirtingų kartų tinklų.

Tuo pačiu laikotarpiu M2M paslaugoms Lietuvoje buvo naudojama apie 2,35 mln. SIM kortelių, iš kurių maždaug 1,95 mln. buvo skirtos ryšiui tarp įrenginių. Ši statistika apima ir naujesnes technologijas, todėl ji neatskleidžia tikslaus 2G tinkle veikiančių įrenginių skaičiaus.

„Šiuo metu nėra centralizuoto registro, kuriame būtų galima tiksliai suskaičiuoti visas Lietuvoje veikiančias 2G signalizacijas, vartų valdiklius, mokėjimo terminalus, skaitiklius, liftų sistemas, telemetrijos ar kitus IoT įrenginius“, – nurodė J. Mikulėnaitė-Baušienė. Anot jos, tokių įrenginių inventorizacija yra vienas svarbiausių pasirengimo 2G išjungimui darbų.

„Telia“ duomenimis, jos tinkle vis dar yra apie 100 tūkst. telefonų, nepalaikančių 4G ar 5G ryšio. Per metus tokių įrenginių sumažėjo maždaug penktadaliu. Bendrovė taip pat skaičiuoja apie 100 tūkst. nuo 2G priklausančių IoT įrenginių, tarp jų – vartų ir užkardų valdiklius, apsaugos sistemas, skaitiklių daviklius bei transporto buvimo vietos duomenis perduodančią įrangą.

„Bitės Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė teigė, kad bendrovės tinkle 2G skambučiams, SMS ir telemetrijai naudoja daugiau kaip 150 tūkst. verslo ir privačių klientų. Apie 20 tūkst. žmonių vis dar naudoja telefonus, palaikančius tik 2G, o maždaug 50 tūkst. klientų naudojasi telemetrijos sprendimais, pavyzdžiui, vartelių, užtvarų ar apsaugos sistemomis.

Pasak „Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko, per maždaug ketverius metus 2G tinklu perduodamų balso skambučių dalis sumažėjo nuo maždaug 40 proc. iki dešimtadalio. „Bitės“ tinkle 2G vyksta mažiau nei vienas iš penkių skambučių, o kiti perduodami per VoLTE.

Dažniai būtų skirti 4G ir 5G tinklams

Operatoriai sprendimą atsisakyti 2G sieja su mažėjančiu šios technologijos naudojimu, senstančia tinklo ir programine įranga, ribotomis atnaujinimo galimybėmis bei mažėjančiu gamintojų palaikymu. „Bitė“ taip pat nurodo, kad 2G neefektyviai naudoja dažnių išteklius ir elektros energiją.

RRT duomenimis, 2G Lietuvoje naudoja dalį 900 MHz ir 1800 MHz dažnių juostų. Atsisakius šios technologijos, šiuos dažnius būtų galima skirti modernesniems tinklams, taip didinant jų talpą ir gerinant aprėptį.

Ypač svarbi būtų 900 MHz juosta, nes žemesnio dažnio signalas gerai sklinda dideliais atstumais ir lengviau prasiskverbia į pastatus. RRT vertinimu, šios juostos panaudojimas naujesnėms technologijoms galėtų pagerinti 4G ir 5G aprėptį, ypač kaimo vietovėse ir pastatų viduje.

Konkreti technologijos išjungimo data pirmiausia yra technologinis ir komercinis operatoriaus sprendimas. „Bitė“ dėl datos konsultuojasi su RRT, valstybės institucijomis, įrangos gamintojais ir kitais operatoriais. Bendrovė platesnę komunikaciją planuoja pradėti nuo kitų metų, 2028 metais ketina skatinti konkrečius klientus atnaujinti įrangą, o 2029-uosius norėtų skirti galutiniam technologijos išjungimui.

„Telia“ pritaria bent trejų metų pasirengimo laikotarpiui. Bendrovė nurodo, kad 2022 metais išjungti 3G tinklą taip pat rengėsi trejus metus, pokytį įgyvendino etapais, iš anksto informavo klientus ir dirbo su verslu. RRT atstovės vertinimu, pasirengimui pagrįstai gali prireikti kelerių metų.

Didžiausias dėmesys skiriamas įrenginiams, susijusiems su sauga ir svarbiomis paslaugomis:

• apsaugos ir priešgaisrinėms signalizacijoms;
• liftų avarinio ryšio sistemoms;
• socialinės ir medicininės pagalbos įrenginiams;
• elektros, dujų ir vandens skaitikliams;
• pramoninei telemetrijai, transporto ir logistikos sistemoms;
• automobilių „eCall“ įrangai, mokėjimo terminalams ir automatiniams vartams.

Jei tokie įrenginiai veiks tik 2G tinkle ir iki jo išjungimo nebus modernizuoti, dalis jų gali prarasti ryšį. RRT pabrėžia, kad kritinių sistemų inventorizacija ir perkėlimas į kitas technologijas turi būti atlikti gerokai iki 2G išjungimo.

Ypatingas klausimas – automobiliuose įdiegta pagalbos iškvietimo sistema „eCall“. Europos Komisijos šiemet paskelbtame tyrime nurodoma, kad nekoordinuotas 2G ir 3G tinklų išjungimas galėtų paveikti dešimtis milijonų Europos Sąjungos transporto priemonių. Todėl rekomenduojama bent iki 2030 metų Bendrijoje išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą mobiliojo ryšio tinklą.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad Europos Komisijos ryšių komitete (COCOM) svarstomas „eCall“ veikimo užtikrinimas pereinant prie pažangesnių tinklų. Ministerijos teigimu, Lietuva stebi bendros ES praktikos formavimąsi, o 2G išjungimas turėtų vykti tik visiškai užtikrinus kritinių avarinio ryšio paslaugų veikimą naujos kartos tinkluose.

Vieno operatoriaus 2G tinklo išjungimas nebūtinai iš karto sustabdytų „eCall“ veikimą, nes skambutis gali būti perduotas per kitą pasiekiamą suderinamą tinklą. Tačiau visiems operatoriams atsisakius senųjų technologijų, tai nebebūtų ilgalaikis sprendimas.

Galimos įrangos atnaujinimo išlaidos priklausys nuo konkretaus sprendimo. Vienais atvejais gali pakakti pakeisti ryšio modulį, kitais gali tekti atnaujinti visą įrenginį ar valdymo sistemą. „Telia“ nenumato bendros įrangos keitimo kompensavimo programos, o Susisiekimo ministerija teigia, kad galimos finansinės pagalbos ir kompensavimo klausimai turėtų būti svarstomi ateityje.

RRT vertinimu, Lietuvai būtų tikslinga parengti bendrą nacionalinį pasirengimo planą. Jame galėtų būti numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei svarbiausių ūkio sektorių įrangos inventorizacija, modernizavimo terminai, 4G ir 5G aprėpties patikrinimas, „eCall“ ir numerio 112 veikimo užtikrinimas bei visuomenės informavimas.

RRT ragina jau dabar vengti diegti naujas sistemas, veikiančias tik 2G pagrindu. Skubiai keisti veikiančios įrangos nereikia, tačiau svarbu iš anksto nustatyti jos priklausomybę nuo 2G.