Vilniuje kuriamos „TransferGo“ dirbtinio intelekto priemonės padeda sudėtingus reguliuojamos finansų įmonės procesus paversti paprastesniais ir labiau nuspėjamais. Tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Daumantas Dvilinskas sako, kad Lietuvoje jau užaugo ištisa karta žmonių, gebančių kurti tarptautinį verslą.
„TransferGo“ veiklą pradėjo keturi lietuviai, savo importo ir eksporto versle susidūrę su lėtais, brangiais ir nepakankamai skaidriais pinigų pervedimais. Jie siekė sukurti paprastą sprendimą: aiškiai pasakyti klientui, kas nutiks jo pinigams, ir šio pažado laikytis.
Nors nė vienas iš keturių neturėjo daug patirties reguliuojamų finansų srityje, jie pritraukė 50 tūkst. eurų ir pradėjo nuo vieno pervedimų maršruto bei 10 klientų. Šiandien „TransferGo“ veikia maždaug 1 600 maršrutų, jungiančių Europos Sąjungą ir Jungtinę Karalystę su 150 šalių, o bendrovės paslaugomis visame pasaulyje jau pasinaudojo daugiau nei 9 mln. klientų.
Nuo pirmosios dienos įmonės misija nesikeičia: mažinti tarptautinių pinigų pervedimų kainą, laukimo laiką ir neapibrėžtumą. Po 14 metų ją apibendrina pažadas žmonėms ir įmonėms, susijusiems su daugiau nei viena šalimi: pinigai juos pasieks taip, kaip tikėtasi.

„Vilnius gali varžytis su bet kuriuo Europos technologijų centru“
Kada supratote, kad „TransferGo“ gali tapti dideliu verslu?
Pirmasis mūsų pritrauktas čekis siekė 50 tūkst. eurų. Net ir gavę šiuos pinigus jautėme įkvėpimą sukurti kažką gerokai didesnio, nei dauguma racionalesnių žmonių tikriausiai būtų laikę įmanoma. Mūsų istorija prasidėjo nuo nusivylimo bankais ir mokėjimais. Manėme, kad viskas turėtų veikti daug geriau, nors iš tiesų nežinojome, kaip tai pasiekti.
Kartu turėjome ir tam tikrų iliuzijų apie tai, ko iš tikrųjų reikia norint sukurti reguliuojamą verslą. Reguliavimas mums visiems buvo nauja sritis, todėl turėjome paaiškinti, kodėl apskritai kas nors turėtų pasitikėti keturiais žmonėmis viename kambaryje. Pasitikėjimas tapo vienu svarbiausių mūsų veiklos pagrindų.
Ar keturių žmonių vizija visiems iškart pasirodė įtikinama?
Galima sakyti, kad ilgą laiką daugelis tikriausiai manė, jog mano vizija neįgyvendinama. Tačiau tai buvo mūsų pranašumas: gebėjome papasakoti istoriją, kuri visada buvo didesnė už tai, ką patys galėjome įsivaizduoti. Mes tiesiog stengėmės šią viziją pasivyti. Vieniems labiau rūpėjo vartotojai, kitiems buvo įdomu, kokia įmone galėtume tapti. Būtent skirtingų požiūrių derinys padėjo viskam veikti.
Kaip tai paveikė komandos formavimą?
Nuo pat pradžių vadovų komandą sudarė maždaug po lygiai lietuvių ir užsienio specialistų. Įmonei augant, plėtėsi ir talentų telkinys Lietuvoje. Šis pokytis įvyko greičiau, nei buvo galima tikėtis. Šiandien jau turime ištisą kartą žmonių, žinančių, kaip kurti tarptautinį verslą.
Pagrindinė vadovų komanda dabar dirba Lietuvoje. Turime žmonių, sukaupusių daugiau nei 10 metų patirtį ir toliau kuriančių aukštos kokybės sprendimus. Dalis to, ką šiandien vadiname Lietuvos talentu, patirties pirmiausia įgijo užsienyje, o vėliau sąmoningai pasirinko grįžti namo. Dabar save taip pat priskiriu šiai grupei.
Ar Lietuva gali tapti vieta, į kurią žmonės atvyksta mokytis kurti tarptautinį verslą?
Mieste juntamas alkis ir energija. Tai matyti visur. Šiuo metu čia vyksta daug judesio – gerąja prasme. Jei žmonės nori kurti, diegti naujoves ir pasauliniu mastu konkurencingus produktus bei paslaugas, tai yra tinkama vieta. Vilnius gali varžytis su bet kuriuo Europos technologijų centru, įskaitant Berlyną.
Dvilinskas teigia, kad Lietuvos technologijų ekosistemos stiprybė slypi ne vien jos dydyje. Svarbi ir žmonių, šiandien formuojančių ekosistemą, grupė. Jo vertinimu, pakankamai daug žmonių turi prieigą prie kapitalo ir aiškią šalies bei įmonių ateities viziją. Jie neapsiriboja asmeninio turto kūrimu, bet siekia dalį sukurtos vertės grąžinti platesnei visuomenei.
Ar ši bendruomeniškumo nuostata baigiasi ties Lietuvos sienomis?
Visiškai ne. Prie Baltijos šalių reikėtų priskirti ir Lenkiją. Tai giminingos tautos, galinčios mokytis viena iš kitos. Jei regionas bus stiprus, jis bus daugiau nei atskirų dalių suma. Baltijos šalių integracija gerokai vėlavo, tačiau, mano manymu, ji juda tinkama kryptimi. Lenkija čia yra trūkstama grandis, todėl turėtume daugiau bendradarbiauti inovacijų, talentų ir kitose srityse. Tai jau vyksta, tačiau visiems reikėtų mąstyti šiek tiek labiau regioniškai.

Dirbtinis intelektas padeda geriau suprasti klientus
Kokią vietą „TransferGo“ strategijoje užima dirbtinis intelektas?
Reguliuojamų įmonių realybė tokia, kad dėl nekokybiškų duomenų ir nepakankamos informacijos apie klientus jos neretai pasiūlo prastesnę patirtį. Tinkamai panaudotas dirbtinis intelektas šį sudėtingumą gali paversti paprastesniais procesais. Tokiai įmonei kaip „TransferGo“, kurioje daug sudėtingų procesų, dirbtinis intelektas yra būtinas siekiant auginti mastą. Jo potencialas – milžiniškas.
Ar dirbtinis intelektas susijęs ir su perėjimu nuo pinigų pervedimų prie kasdienio finansų valdymo?
Tai natūrali raida. Žmogus pradeda naudotis mūsų paslauga pinigams pervesti, jam patinka patirtis, todėl jis lieka su mumis metų metus. Vėliau atsiranda poreikis kitoms paslaugoms, ir visas procesas vystosi organiškai. Jei klientas naudojasi mūsų mokėjimais, galime jam pasiūlyti „TransferGo Account“, „GoCard“, vietinius mokėjimus ir kitus produktus. Būtent galimybė teikti visapusišką paslaugą mus ir veda šia kryptimi.
Čia taip pat galime išnaudoti tai, ką dirbtinis intelektas daro geriausiai: sudėtingą turimą informaciją paversti labiau nuspėjama patirtimi. Klientui iš anksto parodoma suma, mokestis ir numatomas pervedimo įvykdymo laikas, o jei pervedimą reikia patikrinti, pateikiama aiški informacija apie jo eigą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip gerai supranti klientą. Dirbtinis intelektas padėjo mums klientus suprasti gerokai geriau.
Ar šios dirbtinio intelekto priemonės kuriamos Vilniuje?
Taip. Manau, turime pakankamai didelę žmonių grupę, kuri nebijo paleisti vaizduotės ir išbandyti naujų dalykų. Būtent tai skatiname daryti visus, nes dabar, pasitelkus dirbtiniu intelektu paremtą programavimą, kurti gali kiekvienas. Kurdami iš tiesų suprantame, kas įmanoma. Kai sužadinama vaizduotė, ribų nebelieka. Technologijos nebėra ribojantis veiksnys. Visus mūsų įrankius kuria tarptautinė komanda, tačiau visa ji dirba čia.

Kaip Lietuva atrodo dirbtinio intelekto srityje?
Gaila, kad Europa vis dar neturi pakankamai savo dirbtinio intelekto infrastruktūros. Tačiau kalbant apie praktinį dirbtinio intelekto taikymą versle, matome, kad jį aktyviai diegia daugybė skirtingų įmonių. Geras pavyzdys – sparčiai auganti „Oxylabs“ veikla interneto duomenų rinkos srityje. „Hostinger“ taip pat daro didelę pažangą taikydama dirbtinį intelektą ir suteikdama šias galimybes įprastiems vartotojams. Praktinėse kasdienio gyvenimo situacijose lietuviai elgiasi kūrybiškai ir rodo kryptį.
Į ką Lietuva turėtų sutelkti dėmesį toliau?
Manau, Lietuvai reikėtų išmintingai peržiūrėti mokesčių sistemą, daugiau dėmesio skiriant socialinei įtraukčiai ir siekiant, kad ji būtų naudinga tiek inovatoriams, tiek visai visuomenei. Turime užtikrinti, kad žmonės, kuriems startuolių revoliucija kol kas atneša mažiau naudos, gautų teisingą jos dalį. Galiausiai esame tokie stiprūs, kokia stipri yra silpniausia mūsų grandis.
Kartu turime pasiūlyti tinkamas mokestines paskatas, kurios motyvuotų rizikuoti pasirengusius žmones ir inovatorius. Šiuos tikslus galima suderinti. Galima taikyti mokestines paskatas investuotojams, pritraukti kapitalą ir žinias, o kartu sukurti teisingą mokesčių sistemą, užtikrinančią, kad mokytojai, gydytojai ir kiti mūsų ekonomikos pagrindą sudarantys žmonės gautų atlyginimą, atspindintį jų darbo poveikį.
Istorija apie Lietuvos bandymą pasivyti kitus jau baigėsi. Per artimiausius penkerius metus turime įsitvirtinti kaip inovacijų centras ir atsilyginti Europos Sąjungai, kuri investavo į mus, kai dar buvome jauna valstybė. Turime atsakyti į klausimą, kaip čia sukurti tvarią intelektinę nuosavybę ir visiems prieinamą tvarų kapitalą. Jei tai pavyktų ir visi dirbtume kartu, rezultatas būtų išties reikšmingas.





Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.