Vilniuje dronams virš šilumos objektų reikės leidimo

Vilniuje virš bendrovės „Miesto gijos“ valdomų šilumos objektų dronais galima skraidyti tik gavus įmonės leidimą. Paraišką būtina pateikti ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki planuojamo skrydžio.

Didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja šalyje „Miesto gijos“, anksčiau vadinta Vilniaus šilumos tinklais, ribojimo zonas įsteigė kartu su skrydžių valdymo bendrove „Oro navigacija“. Jos įtrauktos į bendrą Lietuvos bepiločių orlaivių geografinių zonų žemėlapį, todėl pilotai jas mato greta oro uostų, karinių objektų ir kitų ribojimų.

Leidimo reikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Jį privalo gauti ir mėgėjas, norintis nufilmuoti teritoriją, ir įmonė, atliekanti statybų ar stogo apžiūrą. Paraišką galima pateikti per bepiločių orlaivių informacinę sistemą arba programėlę „Lithuania Drone Map“.

Kur tikrinti dronų skrydžių apribojimus

„Lithuania Drone Map“ – oficialus „Oro navigacijos“ sprendimas. Programėlėje pateikiamas interaktyvus žemėlapis su nuolatinėmis ir laikinosiomis ribojimo zonomis bei NOTAM pranešimais. Jame galima patikrinti, ar konkrečioje vietoje skrydis leidžiamas, draudžiamas ar jam reikia papildomo suderinimo. Žemėlapį naršyklėje taip pat galima pasiekti adresu utm.ans.lt.

Draudžiamoje zonoje skrydžiai galimi tik gavus zonos valdytojo leidimą. Jei teritorijoje skristi draudžiama visai aviacijai, būtinas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų leidimas. Ribojamose zonose gali būti taikomi aukščio, drono masės ar klasės apribojimai.

Prie saugomų objektų priskiriamos karinės bazės, branduolinės ir strateginės infrastruktūros teritorijos, Prezidentūra, Seimas bei pasienio ruožai. Energetikos objektų ribojimo zonos taip pat nėra naujiena: jos taikomos prie „Energy cells“ baterijų parkų ir „Amber Grid“ dujų paskirstymo stočių. „Miesto gijų“ zonos šį sąrašą papildo Vilniaus šilumos tiekimo infrastruktūros objektais.

Specialios taisyklės galioja prie Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Vadinamojoje nulinėje zonoje būtinas aerodromo operatoriaus leidimas, išduodamas per UTM sistemą. Norint skristi kontroliuojamoje oro erdvėje virš geografinei zonai nustatyto aukščio, paraišką reikia pateikti iki 12 valandos paskutinę darbo dieną prieš skrydį. Vėliau pateiktos paraiškos netvirtinamos.

Gauto leidimo sąlygų būtina tiksliai laikytis. 2025 metų rugsėjo 2 dieną Vilniaus oro uoste filmavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovas, pasamdytas „Teltonikos“, pakėlė droną aukščiau nei paraiškoje nurodyti 60 metrų. Lietuvos transporto saugos administracija jam skyrė 200 eurų baudą. Tai sudarė pusę minimalios sankcijos, nes asmuo sutiko su sprendimu ir baudą sumokėjo tą pačią dieną.

Registracija ir skrydžių taisyklės

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsnio 8 dalį už bepiločio orlaivio naudojimo sąlygų pažeidimą draudžiamoje geografinėje zonoje gresia 400–800 eurų bauda. Taip pat gali būti konfiskuotas dronas ir (ar) jo nuotolinio valdymo įranga.

Nuo 2020 metų gruodžio 31 dienos Lietuvoje taikomas Europos Sąjungos reglamentas Nr. 2019/947. Užsiregistruoti privalo kiekvienas drono savininkas, kurio orlaivis sveria daugiau kaip 250 gramų arba, nepriklausomai nuo svorio, turi kamerą. Registruojamas asmuo, o ne konkretus įrenginys, todėl vienu sugeneruotu numeriu reikia pažymėti visus turimus dronus.

Dauguma mėgėjų skraido atvirojoje kategorijoje. Joje didžiausias leidžiamas aukštis yra 120 metrų, pilotas viso skrydžio metu turi matyti droną, laikytis saugaus atstumo nuo žmonių ir pastatų bei negali skristi virš žmonių susibūrimų. Sunkesniam nei 250 gramų dronui būtinas nuotolinio piloto pažymėjimas. Jam gauti reikia baigti teorijos kursą ir išlaikyti internetinį egzaminą.

Atviroji kategorija skirstoma į tris pakategores:

• A1 pakategorėje galima skristi virš žmonių, tačiau ne virš jų susibūrimų.
• A2 pakategorėje būtina laikytis 30 metrų horizontalaus atstumo nuo pašalinių žmonių, o įjungus mažo greičio režimą jį galima sumažinti iki 5 metrų. Taip pat būtina savarankiškai atlikti praktinius mokymus ir išlaikyti teorijos egzaminą.
• A3 pakategorėje reikia išlaikyti 150 metrų atstumą nuo pašalinių žmonių ir gyvenamųjų teritorijų, todėl pagal šią pakategorę sunkesniu dronu virš miesto kvartalų skristi negalima.

Nesilaikant atvirosios kategorijos reikalavimų, pavyzdžiui, skrendant aukščiau nei 120 metrų arba pilotui nebematant drono, skrydis priskiriamas specialiajai kategorijai. Prieš tokį skrydį Transporto kompetencijų agentūrai reikia pateikti prašymą ir skrydžio rizikos vertinimą.

Geografinių zonų žemėlapis gali keistis: nuolat atsiranda naujų zonų, o laikinąsias gali nustatyti krašto apsaugos sistemos institucijos, žvalgybos tarnybos ar Vadovybės apsaugos departamentas. Todėl prieš kiekvieną skrydį būtina iš naujo patikrinti konkrečią vietą „Lithuania Drone Map“ ir, jei reikia, pateikti paraišką nustatytu terminu. Net ir turint leidimą, pilotuojamas orlaivis visada turi pirmenybę prieš droną.