MIEGU ir Lietuvos aukštųjų technologijų istorija šiandien

Lietuvoje technologijos vis dažniau tampa ne tik verslo ar mokslo laboratorijų, bet ir kasdienio gyvenimo dalimi. Tai rodo du skirtingi, tačiau svarbūs naujausi projektai: lietuviška miego programėlė MIEGU ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda apie šalies aukštųjų technologijų raidą. Vienas sprendimas padeda žmonėms geriau pasiruošti poilsiui, kitas primena, kad Lietuvos mokslas ir inovacijos turi ilgą bei ambicingą istoriją.

Šios iniciatyvos aktualios tiek Lietuvos vartotojams, tiek technologijų sektoriaus profesionalams. Jos atskleidžia, kaip vietos kūrėjai pritaiko mokslą realiems poreikiams ir kaip lietuvių kalba, kultūra bei istorinė atmintis gali tapti svarbia inovacijų dalimi.

MIEGU – lietuviška miego programėlė

Lietuvos rinkoje pristatyta suaugusiesiems skirta miego programėlė MIEGU. Ją sukūrė neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė ir dr. Eglė Karmazienė. Kūrėjų teigimu, tai pirmasis tokio pobūdžio kompleksinis sprendimas lietuvių kalba, pritaikytas Lietuvos vartotojų poreikiams.

Programėlės atsiradimą paskatino nerimą kelianti miego situacija Lietuvoje. Gyventojai vidutiniškai miega beveik pusantros valandos trumpiau, nei norėtų, o maždaug septyni iš dešimties savo miegą vertina kaip prastą. Ilgalaikis miego trūkumas siejamas su nuovargiu, padidėjusiu stresu, prastesne savijauta ir didesne sveikatos problemų rizika. Be to, neišsimiegojusi visuomenė daro įtaką darbuotojų produktyvumui, nedarbingumui ir visai ekonomikai.

Pasak projekto autorių, miegas Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomas veikla, kurią galima paaukoti dėl darbo, šeimos ar kitų pareigų. MIEGU siekia pakeisti šį požiūrį ir pasiūlyti paprastą vakaro rutiną, kuria galima naudotis namuose, kelionėje ar net trumpam atsitraukus po įtemptos darbo dienos.

Kokias funkcijas siūlo MIEGU?

MIEGU turinys suskirstytas į keturias pagrindines kategorijas. Vartotojai gali rinktis lietuviškas miego istorijas, raminančius garsus, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus bei mokslu pagrįstą informaciją apie miegą.

• Miego istorijos: ramūs pasakojimai skirti nukreipti dėmesį nuo įkyrių minčių ir padėti lengviau pereiti į poilsio būseną.
• Raminantys garsai: foniniai garso takeliai gali padėti sukurti pastovesnę vakaro aplinką.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo praktikos: jos padeda sulėtinti tempą ir sąmoningai pasiruošti miegui.
• Edukacija: mokslu grįsta informacija paaiškina, kaip veikia miegas, kokie įpročiai jam kenkia ir ką galima pakeisti kasdienybėje.

Turinį įgarsina gerai žinomi Lietuvos kūrėjai, tarp jų Monika Liu, Vaidas Baumila ir Migloko. Tai suteikia programėlei vietinio atpažįstamumo ir padeda išsiskirti iš tarptautinių platformų, kuriose dažniausiai siūlomas turinys anglų kalba.

Ar lietuvių kalba gali pagerinti naudotojo patirtį?

Globalioje rinkoje netrūksta miego, meditacijos ir gerovės programėlių, tačiau didelė jų dalis veikia tik anglų kalba. Net jei Lietuvos gyventojas puikiai supranta kasdienį turinį angliškai, prieš miegą papildomos pastangos klausytis, versti ar interpretuoti informaciją gali trukdyti atsipalaiduoti.

Gimtąja kalba pateikiamos instrukcijos ir pasakojimai leidžia smegenims mažiau dėmesio skirti kalbos apdorojimui. Todėl lietuviams gali būti lengviau susitelkti į kvėpavimą, garsą ar ramią istoriją. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, tėvams, kuriantiems vakaro rutiną vaikams, ir tiems, kurie darbe visą dieną vartoja užsienio kalbas.

30 dienų tyrimas: ką parodė pirmieji rezultatai?

Prieš oficialų MIEGU pristatymą atliktas 30 dienų naudojimo tyrimas. Jame dalyvavo 102 žmonės, kurie į klausimus atsakė tyrimo pradžioje ir po mėnesio. 82 proc. dalyvių nurodė, kad programėlė padėjo lengviau užmigti. Tarp tų, kurie MIEGU naudojo bent aštuonias dienas, teigiamai ją įvertino net 93 proc. respondentų.

Tyrimo duomenys taip pat parodė ryšį tarp naudojimo dažnumo ir subjektyviai vertinamos miego kokybės. Vidutinis miego įvertinimas pakilo nuo 5,6 iki 6,8 balo iš dešimties. Be to, dvigubai padaugėjo dalyvių, teigusių, kad užmiega per 15 minučių ar greičiau.

Viena tyrimo dalyvė pasakojo, kad programėlė padėjo nusiraminti, iš naujo atrasti malonesnę vakaro rutiną ir nebesijausti taip, tarsi su ja būtų kažkas negerai. Kita dalyvė teigė rytais jaučianti daugiau energijos, nors jos miego trukmė iš esmės nepasikeitė.

Šie rezultatai nėra medicininė diagnozė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, ypač jei miego sutrikimai tęsiasi ilgą laiką. Vis dėlto jie rodo, kad lietuviškas skaitmeninis įrankis gali tapti naudinga kasdienės savijautos gerinimo priemone.

Vilniuje atidaryta paroda apie Lietuvos aukštųjų technologijų raidą

Kitą svarbią Lietuvos technologijų istorijos dalį galima pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose Vilniuje. Rugsėjo 9 dieną čia atidaryta paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“. Lankytojų ji lauks iki 2027 metų birželio 6 dienos.

Parodos atidarymą lydėjo šokėjos Monikos Čibiraitės, žinomos kaip Kozo, pasirodymas, DJ Swix muzika ir vedėjos Godos Raibytės-Aleksos programa. Tačiau pagrindinis dėmesys skirtas ne vien renginio atmosferai, bet ir klausimui, kaip Lietuva tapo šalimi, kuriančia lazerius, biotechnologijų sprendimus, informacines sistemas, robotikos technologijas ir kosmoso projektus.

Nuo titnaginio kirvio iki lazerių ir kosmoso

LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė parodos atidaryme pabrėžė, kad technologijų istorija nėra atskirta nuo humanitarinių mokslų ar muziejų darbo. Jos teigimu, daugelis muziejų rinkiniuose saugomų daiktų kadaise buvo naujausi savo laikmečio išradimai. Titnaginis kirvis, puodas ar verpstė taip pat buvo technologinės pažangos pavyzdžiai.

Parodos pradžioje lankytojai supažindinami su Lietuvos mokslo ir technikos istorija nuo XVII iki XIX amžiaus. Pasakojama apie Kazimierą Semenavičių ir jo veikalą „Didysis artilerijos menas“, Vilniuje išleistą Tito Livio Burattinio darbą, kuriame 1675 metais pavartotas terminas „metras“, taip pat apie astronomą Tomą Žebrauską, 1753 metais įsteigusį observatoriją. Ekspozicijoje prisimenami Martynas Počobutas-Odlianickis, Jonas ir Andrius Sniadeckiai bei Aleksandras Griškevičius, sukonstravęs „žemaičio garlėkį“.

Vėlesnė parodos dalis suskirstyta pagal šiandien svarbias sritis: lazerius, biotechnologijas, informacines technologijas, kosmosą, robotiką ir technologijų bei meno sąveiką. Toks išdėstymas padeda pamatyti, kad inovacijos nėra vien laboratorijų rezultatas. Jos keičia pramonę, sveikatos apsaugą, kūrybines industrijas, švietimą ir valstybės saugumą.

Lietuvos technologijų sektorius: nuo vietinių idėjų iki pasaulio rinkų

Parodos atidaryme pabrėžta, kad mokslas ir technologijos šiandien yra ne tik švietimo ar ekonomikos politikos dalis. Jie tampa nacionalinio saugumo ir valstybės atsparumo pagrindu. Tai ypač svarbu Lietuvai, siekiančiai stiprinti savo pozicijas Europos inovacijų ekosistemoje.

Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė priminė, kad Lietuvos lazerių pramonė šiemet skaičiuoja šešis dešimtmečius. Apie 90–95 proc. lazerių produkcijos iškeliauja į daugiau nei 80 pasaulio šalių. Biotechnologijų srityje Lietuvoje veikia daugiau kaip 300 įmonių. Šie skaičiai rodo, kad šalies technologijų rinka pagal gyventojų skaičių gali būti nedidelė, tačiau jos sprendimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu.

Kaune, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose veikiantys universitetai, startuoliai, tyrimų centrai bei gamybos įmonės prisideda prie šios ekosistemos. MIEGU yra pavyzdys, kaip mokslinės žinios gali būti paverstos vartotojams suprantamu skaitmeniniu produktu, o lazerių ir biotechnologijų įmonės rodo, kaip vietos kompetencijos gali tapti eksporto pagrindu.

Paroda, leidinys ir ateities klausimai

Parodos idėjos autorė ir pagrindinė kuratorė – Simona Širvydaitė-Šliupienė. Projekte taip pat dalyvavo robotikos, lazerių, biotechnologijų, kosmoso, informacinių technologijų ir meno sričių kuratoriai. Kartu su muziejumi parodą kūrė daugiau kaip 40 partnerių: universitetai, mokslo centrai, muziejai, archyvai, fondai ir aukštųjų technologijų bendrovės.

Parodą papildo to paties pavadinimo leidinys ir vaikams skirta knyga. Tai svarbu ne tik istorijos tyrinėtojams, bet ir jaunajai kartai, kuri ateityje kurs Lietuvos dirbtinio intelekto, robotikos, biotechnologijų ar kosmoso sprendimus.

Abi naujienos – MIEGU ir paroda „Ateities trajektorija“ – siunčia panašią žinutę: technologijos tampa prasmingos tuomet, kai yra pritaikytos žmonėms ir suprantamos visuomenei. Vienu atveju tai reiškia galimybę geriau ilsėtis gimtąja kalba, kitu – suprasti, kaip Lietuvos išradėjų ir mokslininkų darbai formavo šalies ateitį.