Lietuva tampa „Tesla“ autonominio vairavimo bandymų centru

Lietuva tapo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose šiemet leista „Tesla“ „Full Self-Driving (Supervised)“ sistemą naudoti realiomis eismo sąlygomis. Tai reiškia, kad mūsų šalies keliai, vairuotojų įpročiai ir eismo situacijos prisideda prie sprendimo, galinčio turėti įtakos autonominio vairavimo technologijų ateičiai visoje Europoje.

„Tesla“ FSD sistema šiuo metu išbandoma penkiose ES šalyse: Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Nuo balandžio iki rugpjūčio šiose rinkose automobiliai su aktyvuota sistema nuvažiavo daugiau kaip 100 mln. kilometrų. Rugsėjo 1 dieną bendrovė paskelbė, kad FSD naudoję automobiliai į susidūrimus pateko 4,1 karto rečiau nei rankiniu būdu vairuoti „Tesla“ automobiliai, kuriuose veikė aktyviosios saugos funkcijos.

Ką rodo „Tesla“ paskelbti duomenys?

Remiantis viešai prieinamu bendrovės FSD saugumo duomenų skydeliu, automobiliai su įjungta sistema per nagrinėjamą laikotarpį pateko į tris susidūrimus greitkeliuose ir devynis incidentus kituose keliuose. Tuo metu panašiomis sąlygomis rankiniu būdu vairuoti automobiliai patyrė gerokai daugiau susidūrimų.

„Tesla“ taip pat teigia, kad FSD funkcija penkiose valstybėse naudojasi daugiau kaip 70 tūkst. klientų, o jų automobiliai kasdien nuvažiuoja daugiau nei milijoną kilometrų. Toks didelis realaus naudojimo duomenų kiekis leidžia gamintojui įvertinti, kaip sistema veikia ne laboratorijoje, o tikrame Europos eisme.

Šiuos skaičius būtina vertinti kritiškai

Nors 4,1 karto mažesnė susidūrimų tikimybė skamba įspūdingai, šis rodiklis nėra nepriklausomas ir galutinis įrodymas, kad FSD visomis sąlygomis yra būtent tiek saugesnė. Duomenis surinko ir paskelbė pati „Tesla“, todėl rezultatams įtakos gali turėti pasirinkta metodika, vairuotojų grupės, kelionių pobūdis ir skirtingos eismo sąlygos.

Nyderlandų, Belgijos, Danijos, Estijos ir Lietuvos keliai skiriasi infrastruktūra, oro sąlygomis, eismo intensyvumu bei vairuotojų elgsena. Be to, miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune, sistema susiduria su kitokiais iššūkiais nei važiuojant greitkeliu. Todėl pateikti skaičiai yra svarbus indėlis į diskusiją, tačiau juos reikėtų papildyti nepriklausomais tyrimais ir reguliuotojų vertinimais.

FSD nėra visiškai autonominis vairavimas

Vienas svarbiausių aspektų Lietuvos rinkai – tiksliai suprasti, ką reiškia pavadinimas „Full Self-Driving (Supervised)“. Europoje naudojama sistema nėra visiškai autonominė. Automobilis gali pats vairuoti, greitėti, stabdyti ir reaguoti į įvairias eismo situacijas, tačiau vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią.

Žmogus išlieka atsakingas už transporto priemonę ir turi būti pasirengęs bet kurią akimirką perimti valdymą. Tai skiriasi nuo visiškai autonominių automobilių, galinčių veikti be tradicinio vairuotojo. JAV „Tesla“ jau demonstruoja kitą kryptį – ten pristatomas „Cybercab“ taksi modelis be vairo ir pedalų, tačiau Europoje tokia technologija dar nėra įprastai prieinama.

Galimas ES sprendimas turės reikšmės ir lietuviams

„Reuters“ skelbė, kad balsavimas dėl platesnio FSD naudojimo Europos Sąjungoje gali įvykti spalio 6 dieną. Kad sprendimas būtų priimtas, jį turėtų paremti mažiausiai 15 iš 27 ES valstybių, kartu atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. Sąjungos gyventojų.

Lietuvos indėlis šiame procese gali būti svarbesnis, nei leidžia manyti šalies rinkos dydis. Čia sukaupti realaus eismo duomenys gali padėti įvertinti, kaip vairavimo asistentas veikia esant įvairioms oro sąlygoms, skirtingos kokybės keliuose ir aplinkoje, kur vairuotojai susiduria su intensyviu miesto bei regioniniu eismu.

Jeigu FSD naudojimas būtų išplėstas visoje ES, Lietuvos „Tesla“ savininkai galėtų anksčiau gauti naujų programinės įrangos funkcijų. Vis dėlto jų prieinamumas priklausytų ne tik nuo bendro Europos sprendimo, bet ir nuo konkrečių eismo taisyklių, draudimo reikalavimų bei sistemos suderinamumo su vietos infrastruktūra. Lietuviams tai galėtų reikšti patogesnį vairavimą ilgose kelionėse, tačiau nepanaikintų būtinybės išlikti budriems.

Konkurencinis pranašumas ar saugumo išbandymas?

Automatizuoto vairavimo technologijos gali suteikti praktinės naudos: sumažinti vairuotojo nuovargį, padėti palaikyti saugų atstumą, palengvinti važiavimą greitkeliuose ir efektyviau reaguoti į eismo situacijas. Automobilių parkus valdančioms įmonėms tokios funkcijos taip pat gali būti patrauklios dėl kelionių efektyvumo ir vairuotojų darbo komforto.

Kita vertus, technologijų nauda priklauso nuo to, kaip jomis naudojasi žmogus. Ankstesni FSD incidentai Jungtinėse Valstijose paskatino kritiką ir klausimus dėl vairuotojų priežiūros, sistemos ribų bei gamintojo komunikacijos. Todėl būsimas ES sprendimas bus ne vien naujos funkcijos patvirtinimas – tai bus ir svarbus eismo saugumo testas.

Lietuva tampa platesnio Europos eksperimento dalimi

Kol kas neaišku, ar visos ES šalys pritars platesniam „Tesla“ FSD naudojimui. Prancūzija rugsėjo 3 dieną pradėjo savus bandymus realiomis eismo sąlygomis, nes prieš priimdama sprendimą nori savarankiškai įvertinti sistemos veikimą. Tai rodo, kad didžiosios Europos valstybės neketina remtis vien gamintojo pateiktais skaičiais.

Vis dėlto Lietuvos vaidmuo jau tapo išskirtinis. Kartu su keturiomis kitomis šalimis mūsų rinka sukaupė realaus naudojimo patirties, kuri dabar gali būti vertinama visos Europos mastu. Todėl Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose naudojami „Tesla“ automobiliai netiesiogiai prisideda prie diskusijos, kaip ateityje Europoje bus reguliuojamas autonominis vairavimas.