Lietuvos startuoliai pritraukė 83,6 mln. eurų investicijų

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį su Lietuvos startuolių ekosistema susijusios įmonės viešai paskelbė pritraukusios 83,6 mln. eurų investicijų. Finansavimą gavo 13 bendrovių – dviem mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Nors bendra suma buvo gerokai mažesnė nei pernai, Lietuvos rinkai šis rezultatas išlieka reikšmingas: šiemet startuoliai pritraukė daugiau nei dvigubai daugiau kapitalo nei 2023 ir 2024 metų pirmaisiais pusmečiais.

Vis dėlto statistika atskleidžia ir kitą tendenciją. Didžiąją investicijų dalį sudarė vos keli stambūs sandoriai, o bendras finansavimo sandorių skaičius Lietuvoje iš esmės neauga. Tai reiškia, kad šalies technologijų įmonės geba pritraukti dešimčių milijonų eurų kapitalą, tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams vis dar sudėtinga pasiekti kitą augimo etapą.

Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio sandoriai

Didžiausią sandorį sudarė gynybos technologijų bendrovė „Onodrim Industries“. Lietuvio su partneriais įkurta ir vadovaujama įmonė pritraukė 40 mln. eurų. Amsterdame įsikūrusi bendrovė taip pat turi padalinį Lietuvoje, todėl jos sėkmė tiesiogiai siejama su šalies technologijų ir inžinerijos talentų baze.

Antroje vietoje – skaitmeninė maisto produktų tiekimo prekyvietė „Saltz“, pritraukusi 20 mln. eurų investiciją. Tokios platformos padeda spręsti vieną aktualiausių verslo iššūkių – efektyviau valdyti tiekimo grandines, užsakymus, produktų pasiūlą ir tiekėjų bei pirkėjų ryšius. Lietuviams ir Lietuvos įmonėms tai svarbu, nes skaitmenizuotas maisto sektorius gali mažinti administracines sąnaudas ir gerinti prekių prieinamumą.

Trečia pagal finansavimo dydį buvo „Copla“, pritraukusi 6 mln. eurų, o „Axiology“ gavo 5 mln. eurų. Tarp kitų didesnių sandorių – 2,5 mln. eurų investicija į „Whitebridge.ai“, 2,05 mln. eurų „Kopa AI“ finansavimas ir po 2 mln. eurų pritraukusios „Outcraft AI“ bei „PDKinematics“.

Dešimt didžiausių Lietuvos startuolių investicijų

• „Onodrim Industries“ – 40 mln. eurų;
• „Saltz“ – 20 mln. eurų;
• „Copla“ – 6 mln. eurų;
• „Axiology“ – 5 mln. eurų;
• „Whitebridge.ai“ – 2,5 mln. eurų;
• „Kopa AI“ – 2,05 mln. eurų;
• „Outcraft AI“ – 2 mln. eurų;
• „PDKinematics“ – 2 mln. eurų;
• „Inbalance Grid“ – 1,8 mln. eurų;
• „Tingit“ – 1,5 mln. eurų.

Mažesnes, tačiau ankstyvajam augimui svarbias investicijas taip pat pritraukė trys bendrovės. Komandinio dirbtinio intelekto (DI) bendradarbiavimo platformą kuriantis „Superpal“ gavo 500 tūkst. eurų. Restoranams, kavinėms ir viešbučiams skirtas veiklos valdymo sprendimas „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų, o mokytojų skaitmenines ir DI kompetencijas stiprinantis „Vedliai“ – 100 tūkst. eurų.

Gynybos technologijos tapo pagrindiniu investicijų varikliu

„Onodrim Industries“ ir „PDKinematics“ kartu pritraukė 42 mln. eurų, arba daugiau nei pusę viso pirmojo pusmečio finansavimo. Vien „Onodrim Industries“ sandoris sudarė 48 proc. visos šių metų sumos. Tai rodo, kokią didelę įtaką Lietuvos startuolių statistikai gali turėti vienas stambus finansavimo etapas.

Vienas sandoris dar neleidžia daryti išvados, kad visa Lietuvos gynybos technologijų rinka jau išaugo. Tačiau tarptautinė tendencija akivaizdi. Pagal „Dealroom“ klasifikaciją, gynybos, saugumo ir atsparumo technologijų įmonės 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje pritraukė apie 40 mlrd. JAV dolerių. Per visus 2025 metus šis rodiklis siekė 35 mlrd. JAV dolerių.

Šioje srityje investuotojus domina ne vien inovatyvi idėja. Ypač svarbios trys savybės: technologinis pranašumas, sprendimo patikimumas realiomis sąlygomis ir komandos gebėjimas didinti gamybos apimtis. Taip pat vertinama, ar įmonė gali parduoti produktą keliose rinkose, o ne apsiriboti vien Lietuva.

Gynybos ir dvejopo naudojimo technologijos svarbios ne tik kariuomenei. Jų sprendimai pritaikomi kibernetinio saugumo, infrastruktūros apsaugos, logistikos, energetikos, ryšių ir civilinės saugos srityse. Lietuvai, esančiai geopolitiniu požiūriu jautriame regione, tokia kompetencija yra strategiškai svarbi.

Dirbtinis intelektas: daugiau produktų, bet ir didesnė konkurencija

DI startuoliai taip pat išliko viena aktyviausių Lietuvos technologijų ekosistemos dalių. „Whitebridge.ai“, „Kopa AI“, „Outcraft AI“ ir „Superpal“ kartu pritraukė 7,05 mln. eurų, arba 8,4 proc. visų pirmojo pusmečio investicijų.

Dirbtinis intelektas sumažino pradinio produkto kūrimo kainą ir sutrumpino kelią nuo idėjos iki veikiančio prototipo. Dėl to Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose daugiau komandų gali išbandyti naujus verslo modelius, kurti programinę įrangą ir greičiau pasiekti pirmuosius klientus. Ši tendencija palanki ir mažesnėms įmonėms, kurioms anksčiau reikėdavo daugiau programuotojų bei infrastruktūros išteklių.

Kita vertus, DI įrankiai sumažino įėjimo į rinką barjerus visiems. Todėl daugėja panašių, lengvai nukopijuojamų produktų. Paprasta tekstų generavimo, klientų aptarnavimo ar dokumentų analizės funkcija ne visada yra pakankamas pagrindas dideliam rizikos kapitalo sandoriui. Investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, turinčių unikalius duomenis, specializuotus modelius, sudėtingą infrastruktūrą arba tiesioginį ryšį su fiziniais įrenginiais.

Kokie DI sprendimai turi didžiausią potencialą?

Lietuvos rinkoje perspektyviausiais gali tapti sprendimai, kurie ne tik generuoja turinį, bet ir automatizuoja konkrečius procesus. Tai gali būti gamybos įrangos priežiūra, energijos tinklų valdymas, logistikos maršrutų optimizavimas, kibernetinių grėsmių aptikimas, sveikatos duomenų analizė ar personalizuotas mokymas. Lietuviams svarbu ir tai, ar technologija veikia su lietuvių kalba, atitinka vietos teisės reikalavimus bei šalies verslo procesus.

DI produktų pranašumas taip pat priklausys nuo saugumo ir patikimumo. Lietuvos įmonėms, ypač veikiančioms finansų, sveikatos, energetikos ar viešojo sektoriaus srityse, neužtenka vien greito sprendimo. Joms reikalinga duomenų apsauga, aiškus rezultatų paaiškinimas, integracija su turimomis sistemomis ir pagalba lietuvių kalba.

Investicijų suma mažesnė nei pernai, bet ilgalaikis vaizdas geresnis

2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos startuoliai pritraukė 167,6 mln. eurų – maždaug dvigubai daugiau nei šiemet. Tačiau pernykštį rezultatą smarkiai paveikė vienas 95,4 mln. eurų vertės „Cast AI“ sandoris. Jis sudarė 57 proc. visos tuometinės pusmečio sumos.

Šiemet vienas 40 mln. eurų vertės „Onodrim Industries“ finansavimo etapas taip pat iškreipia bendrą statistiką, tačiau mažesniu mastu. Palyginimui, 2024 metų pirmąjį pusmetį startuoliai pritraukė 31,2 mln. eurų, o 2023 metais – 35,3 mln. eurų. Vadinasi, dabartinis rezultatas vis tiek yra daugiau nei dvigubai didesnis už ankstesnių metų rodiklius.

Investicijų sumą reikėtų vertinti kartu su sandorių skaičiumi, investicijų stadija ir įmonių kokybe. Didelė suma nebūtinai reiškia, kad ekosistema tapo aktyvesnė, jei ją sugeneravo viena ar dvi įmonės. Ankstyvosios stadijos finansavimas geriau parodo, kiek atsiranda naujų komandų ir kiek idėjų gali išaugti į tarptautinius verslus.

Sandorių skaičius Lietuvoje beveik nekinta

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje kasmet sudaroma maždaug 32–40 startuolių finansavimo sandorių. 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijas gavo 13 įmonių, o prieš metus – 15. Tai rodo, kad finansavimo rinkos aktyvumas kiekybine prasme išlieka gana stabilus.

Vienas svarbiausių iššūkių – kapitalo trūkumas ankstyvojoje stadijoje. Komandai gali būti sudėtinga gauti pirmuosius 100–500 tūkst. eurų, reikalingus prototipui kurti, produktui testuoti, pirmiesiems darbuotojams samdyti ir pardavimams pradėti. Jei šio etapo nepavyksta įveikti, įmonė nepasiekia tarptautinių fondų dėmesio, net jei jos technologija turi didelį potencialą.

Vėlesnėse stadijose reikalavimai dar labiau griežtėja. Startuoliai turi įrodyti produkto paklausą, pajamų augimą, klientų išlaikymą, veiklos efektyvumą ir gebėjimą veikti skirtingose Europos rinkose. Taip pat reikia atsižvelgti į skirtingą reguliavimą, duomenų apsaugos taisykles ir sertifikavimo reikalavimus.

Rizikos kapitalo fondų ir verslo angelų vaidmuo

Pirmąjį pusmetį tarp aktyviausių Lietuvoje veikiančių rizikos kapitalo fondų buvo „Coinvest Capital“, „FIRSTPICK“, „Practica Capital“ ir „Iron Wolf Capital“. Verslo angelai dalyvavo daugiau nei 70 proc. visų viešai paskelbtų sandorių. Tai rodo, kad privatūs investuotojai vis dar atlieka svarbų vaidmenį padėdami jaunoms komandoms pasiekti pirmąjį augimo etapą.

Didesniuose finansavimo etapuose dalyvavo ir tarptautiniai fondai, tarp jų – „Founders Fund“, „General Catalyst“, „Lakestar“, „Inovo“, „Lifeline Ventures“ bei „Change Ventures“. Tarptautinis kapitalas Lietuvos startuoliams suteikia ne tik pinigų, bet ir prieigą prie užsienio klientų, patyrusių mentorių, partnerių bei naujų rinkų.

Vis dėlto verslo angelų asociacija „LitBAN“ pastebi mažėjantį privačių investuotojų susidomėjimą startuoliais. Dalis žmonių renkasi mažiau rizikingas finansines priemones, ypač esant neapibrėžtai ekonominei aplinkai ir aukštoms palūkanoms. Investicinį sprendimą dažniausiai lemia pasitikėjimas komanda, produkto perspektyva ir gebėjimas išauginti verslą.

Ar Lietuvai reikia papildomų paskatų?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar trūksta mokestinių paskatų gyventojams, investuojantiems į inovatyvias įmones. Vokietija, Belgija ir Lenkija taiko įvairius mechanizmus, skatinančius privatų kapitalą pasiekti ankstyvosios stadijos verslus. Jungtinėje Karalystėje veikianti SEIS programa investuotojams suteikia galimybę susigrąžinti dalį nuo investuotos sumos apskaičiuoto pajamų mokesčio ir numato papildomą apsaugą kapitalo prieaugio bei nuostolių atvejais.

Lietuvoje panašus modelis galėtų paskatinti daugiau žmonių investuoti į vietos technologijų bendroves. Tai būtų naudinga ne tik startuoliams, bet ir visai ekonomikai: sėkmingos įmonės kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, didina eksporto pajamas ir stiprina Lietuvos, kaip inovacijų centro, reputaciją.

Ką šie rezultatai reiškia Lietuvos technologijų rinkai?

2026 metų pirmojo pusmečio duomenys siunčia dvejopą signalą. Viena vertus, Lietuvoje kuriamos įmonės geba pritraukti dideles tarptautines investicijas gynybos, DI, maisto tiekimo ir kitose technologijų srityse. Tai patvirtina vietos talentų, universitetų, inžinerinių komandų ir verslo infrastruktūros potencialą.

Kita vertus, būtina didinti ankstyvosios stadijos finansavimo apimtį ir sandorių skaičių. Daugiau kapitalo turėtų pasiekti komandas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje bei kituose Lietuvos miestuose. Platesnė regioninė ekosistema padėtų atrasti naujų idėjų gamybos, energetikos, kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų ir žemės ūkio srityse.

Jei Lietuva sugebės sustiprinti verslo angelų tinklą, rizikos kapitalo pasiūlą ir mokestines paskatas, daugiau jaunų įmonių galės pereiti nuo prototipo prie realaus produkto. Tuomet ateities investicijų statistiką lems ne vien pavieniai dešimčių milijonų eurų sandoriai, bet ir didesnis skaičius konkurencingų Lietuvos startuolių.