Lietuva kuria DI skydą nuo dronų visai oro erdvei

Lietuva rengiasi kurti nacionalinę oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri skirtingų institucijų duomenis apdorotų vienoje skaitmeninėje platformoje. Krašto apsaugos ministerija šiam projektui planuoja skirti apie 5 mln. eurų. Pagrindinis sprendimo tikslas – realiuoju laiku matyti bendrą šalies oro erdvės situaciją ir greičiau nustatyti neįprastai judančius ar galimą grėsmę keliančius objektus.

Dirbtinis intelektas sistemoje veiktų kaip jungiamasis sluoksnis: analizuotų radarų, įvairių sensorių, kariuomenės infrastruktūros ir kitų šaltinių duomenis. Tokia architektūra turėtų sutrumpinti informacijos perdavimo laiką, padėti atskirti įprastą oro eismą nuo įtartinų objektų ir operatyviau perduoti duomenis atsakingoms tarnyboms.

Kaip veiks integruota oro erdvės stebėjimo sistema?

Bendras vaizdas ir nenutrūkstamas objektų sekimas

Planuojama, kad naujoji platforma sujungs radarus, pasyviuosius sensorius, oro gynybos priemones ir kitus aptikimo įrankius. Aptikus droną ar kitą objektą, informacija galėtų būti automatiškai perduodama už konkrečią teritoriją atsakingų institucijų ir tarnybų vadovams. Prireikus duomenis taip pat gautų kritinės infrastruktūros – energetikos, ryšių, transporto ar strateginės pramonės objektų – valdytojai.

Vienas svarbiausių sprendimo privalumų būtų nenutrūkstamas sekimas. Objektui kirtus vienos savivaldybės ar atsakomybės zonos ribą, jo stebėjimas neturėtų nutrūkti. Tai ypač aktualu tankiau apgyvendintose vietovėse, taip pat Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir prie svarbių valstybės infrastruktūros objektų.

Projektas bus įgyvendinamas keliais etapais

Projektą numatoma įgyvendinti trimis etapais. Pirmojo veikiančio bandomojo sprendimo tikimasi 2027 m. pradžioje. Tais pačiais metais platforma turėtų pradėti jungti prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones, kad būtų formuojamas vieningas Lietuvos oro erdvės situacijos vaizdas.

2028 m. sistemą planuojama integruoti su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės infrastruktūra bei sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis. Tai leistų veiksmingiau keistis informacija regione ir geriau suderinti nacionalinius sprendimus su NATO oro gynybos pajėgumais.

Antidroninė gynyba Lietuvoje stiprinama kompleksiškai

Dirbtinio intelekto platforma nėra vienintelis Lietuvos atsakas į augančią dronų grėsmę. KAM taip pat planuoja įsigyti trumpojo nuotolio ir pasyviuosius radarus bei išbandyti dronų perėmėjų sistemas. Skirtingai nuo vien radarais grindžiamos apsaugos, integruotas modelis apimtų kelis etapus: objekto aptikimą, identifikavimą, sekimą, grėsmės įvertinimą ir neutralizavimą.

Lietuva jau įsigijo papildomų „SAAB Giraffe X1“ radarų. Jie skirti mažiems oro objektams aptikti, sekti ir identifikuoti, turi 360 laipsnių apžvalgą ir gali veikti sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Šių radarų derinimas su DI pagrįsta duomenų analize galėtų paspartinti reakciją ir sumažinti klaidingų pavojaus signalų skaičių.

Ką tai reiškia Lietuvos rinkai ir gyventojams?

Projektas pirmiausia skirtas valstybės saugumui, tačiau jo poveikį gali pajusti ir Lietuvos technologijų rinka. Nacionalinei sistemai reikės programinės įrangos kūrimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, ryšio sprendimų ir specializuotų sensorių kompetencijų. Tai gali atverti naujų galimybių Lietuvos įmonėms, veikiančioms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose technologijų centruose.

Gyventojams tokia infrastruktūra reiškia ne naują vartotojams skirtą programėlę, bet geresnį pasirengimą galimiems incidentams. Verslui svarbiausia nauda – didesnė kritinių objektų apsauga ir aiškesni reagavimo procesai. Lietuviams taip pat svarbu, kad sistema būtų patikima, atspari kibernetinėms atakoms, gebėtų veikti sutrikus ryšiui ir užtikrintų atsakingą jautrių duomenų naudojimą.

Technologinis pagrindas stiprinamas ir pramonėje

KAM nurodo, kad naujasis užsakymas yra platesnės nacionalinės mažosios oro gynybos pajėgumų kūrimo programos dalis. Pirmajame konkurso etape numatoma atrinkti iki trijų tiekėjų, o vėliau darbus tęstų geriausiai įvertinto sprendimo kūrėjas. Lietuvos įmonės paraiškas šiame etape gali teikti iki rugsėjo 14 d.

Lygiagrečiai stiprinama šalies technologinė ir pramoninė bazė. Klaipėdoje kuriama pažangi infrastruktūra strateginiams sprendimams, o Eurostato duomenys rodo spartų Lietuvos pramonės augimą. Pasaulyje vis daugiau valstybių DI pasitelkia oro erdvės stebėjimui, todėl Lietuvai svarbu ne tik įsigyti įrangą, bet ir sukurti tarpusavyje suderinamą, vietos poreikiams pritaikytą ekosistemą.