Lietuvos įmonės sparčiai atranda dirbtinį intelektą

Dirbtinio intelekto plėtra Lietuvos rinkoje įgauna vis didesnį pagreitį. Naujausi Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 2026 m. bent vieną DI technologiją naudoja 34,7 proc. Lietuvos įmonių. Kitaip tariant, dirbtinis intelektas nebėra tik pavienių technologijų bendrovių ar startuolių pranašumas – jį savo veikloje taiko daugiau nei kas trečia įmonė.

Palyginti su 2025 m., šis rodiklis padidėjo 13,4 procentinio punkto – nuo 21,3 iki 34,7 proc. Tai vienas ryškiausių augimų per visą statistikos stebėjimo laikotarpį. Dar 2021 m. DI technologijas naudojo vos 4,5 proc. įmonių, todėl per kelerius metus Lietuvos verslo požiūris į dirbtinį intelektą iš esmės pasikeitė.

Ši tendencija aktuali ne tik didžiosioms bendrovėms Vilniuje ar Kaune. DI sprendimus vis dažniau diegia gamybos įmonės, mažmeninės prekybos ir logistikos bendrovės, finansų sektoriaus dalyviai, rinkodaros agentūros bei paslaugų teikėjai visoje Lietuvoje. Technologija naudojama ne vien eksperimentams – ji integruojama į realius darbo procesus, kuriuose svarbūs greitis, tikslumas ir gebėjimas apdoroti didelius informacijos kiekius.

Populiariausios DI funkcijos: nuo teksto iki vaizdo kūrimo

Statistika atskleidžia, kad Lietuvos įmonės dirbtinį intelektą taiko vis įvairesnėms užduotims. Didžiausia kategorija 2026 m. išlieka rašytinės kalbos analizė. Šią funkciją naudoja 27,6 proc. įmonių, palyginti su 16 proc. 2025 m. Tai gali apimti dokumentų apdorojimą, klientų užklausų analizę, nuotaikų vertinimą, informacijos paiešką ar automatinį tekstų klasifikavimą.

Dar spartesnis augimas fiksuojamas generatyvinio dirbtinio intelekto srityje. Vaizdų, vaizdo įrašų ar garso medžiagos kūrimo įrankius 2026 m. naudoja 21,8 proc. įmonių. Prieš metus šis rodiklis siekė 11,5 proc., tad per vienerius metus beveik padvigubėjo. Tai ypač svarbu rinkodaros, elektroninės prekybos ir žiniasklaidos sektoriams, kuriems reikia greitai parengti daug vizualinio turinio.

Rašytinės ar sakytinės kalbos generavimo technologijų naudojimas taip pat pastebimai išaugo – nuo 6,7 iki 12,4 proc. Įmonės DI pasitelkia reklamos tekstams, produktų aprašymams, vidinei komunikacijai, subtitrams, balso įrašams ir klientų aptarnavimo scenarijams kurti. Nors lietuvių kalba pagal DI įrankių kokybę dar ne visuomet prilygsta didžiosioms pasaulio kalboms, situacija gerėja, o lietuviams prieinamų sprendimų pasirinkimas nuolat plečiasi.

DI technologijų naudojimas Lietuvos įmonėse

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra, Oficialiosios statistikos portalas.

Automatizavimas ir duomenų analizė tampa konkurenciniu pranašumu

Įvairių darbo procesų automatizavimo sprendimus 2026 m. naudoja 14,3 proc. įmonių. 2025 m. šis rodiklis siekė 8,7 proc. DI gali automatiškai paskirstyti užduotis, apdoroti sąskaitas, atpažinti pasikartojančius veiksmus, valdyti klientų aptarnavimo srautus ar padėti planuoti tiekimą.

Mašinų mokymąsi duomenų analizei taiko 6,4 proc. įmonių, palyginti su 4,6 proc. metais anksčiau. Šie sprendimai ypač reikšmingi verslams, dirbantiems su pardavimų, klientų elgsenos, gamybos ar logistikos duomenimis. Lietuvoje, kur daug įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse, gebėjimas greitai pastebėti paklausos pokyčius ar optimizuoti atsargas gali turėti tiesioginės įtakos pelningumui.

Objektų ir asmenų atpažinimą vaizduose naudoja 7 proc. įmonių, o sakytinės kalbos atpažinimą ir pavertimą kompiuteriui suprantamu formatu – 6,9 proc. Tokios funkcijos gali būti pritaikomos apsaugos sistemose, sandėliuose, gamyboje, kontaktų centruose ir mažmeninės prekybos vietose. Aplinkos stebėsena pagrįstus automatizuotus sprendimus kol kas naudoja rečiau – juos pasitelkia 3,6 proc. įmonių, tačiau ši sritis taip pat turi potencialo energetikos, transporto ir išmaniųjų miestų projektuose.

Lietuvos verslas vis dažniau renkasi išorinius DI specialistus

Reikšmingai keičiasi ne tik DI naudojimo būdai, bet ir tai, kaip įmonės įsigyja DI programinę įrangą bei sistemas. 2026 m. 16,4 proc. įmonių nurodė, kad jų DI sprendimus pagal sutartį sukūrė arba atnaujino išorės paslaugų teikėjai. 2025 m. šis rodiklis siekė vos 6,4 proc. Per metus jis išaugo maždaug 2,6 karto.

Tuo metu įmonių, kurios DI sistemas sukūrė savo darbuotojų pastangomis, dalis padidėjo gerokai kukliau – nuo 4,4 iki 4,9 proc. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos rinka sparčiai bręsta: verslas nori naudoti pažangius įrankius, tačiau ne visuomet turi pakankamai duomenų analitikų, programuotojų, kibernetinio saugumo specialistų ar DI strategijos ekspertų.

Išorinių tiekėjų paslaugos įmonėms leidžia greičiau pradėti naudoti technologiją, išvengti didelių pradinių investicijų ir pritaikyti sprendimus prie konkrečių procesų. Kita vertus, pernelyg didelė priklausomybė nuo tiekėjo gali kelti duomenų saugumo, integracijos ir ilgalaikių kaštų klausimų. Todėl prieš pasirenkant DI platformą svarbu įvertinti, kur saugomi įmonės duomenys, kaip valdoma prieiga ir ar sprendimas atitinka Europos Sąjungos reguliavimo reikalavimus.

Kodėl dalis įmonių dar delsia?

Ne visos Lietuvos įmonės jau pasirengusios diegti DI. 2025 m. 16,2 proc. įmonių nurodė, kad dirbtinio intelekto nenaudoja, tačiau yra svarstę tokią galimybę. 2021 m. taip teigiančių buvo 7,2 proc. Tai rodo augantį susidomėjimą, net jei sprendimas dar nepriimtas.

2024 m. duomenys leidžia išskirti pagrindines kliūtis. Dažniausiai įmonės minėjo tinkamų kompetencijų trūkumą – ši problema aktuali 8 proc. bendrovių. 6,6 proc. įmonių nerimavo dėl neaiškių teisinių pasekmių, o po 6 proc. nurodė pernelyg dideles išlaidas ir nesuderinamumą su turima įranga ar informacinėmis sistemomis. Duomenų apsaugos ir privatumo klausimai rūpėjo 5,9 proc. įmonių, o 5,2 proc. susidūrė su nepakankama reikalingų duomenų kokybe ar prieinamumu.

Šios kliūtys ypač svarbios mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Joms DI įrankio kaina gali būti reikšminga, o darbuotojų mokymams ne visuomet skiriama pakankamai laiko. Be to, įmonėms reikia ne tik įsigyti technologiją, bet ir parengti aiškias jos naudojimo taisykles, patikrinti rezultatų tikslumą bei užtikrinti, kad darbuotojai neperduotų konfidencialios informacijos viešosioms platformoms.

Ką DI plėtra reiškia darbuotojams ir vartotojams?

Didėjantis DI naudojimas keis darbo pobūdį, tačiau nebūtinai reikš masinį profesijų išnykimą. Daugelyje sričių technologija pirmiausia perims pasikartojančias užduotis, o darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimui, klientų poreikių supratimui, kūrybiškumui ir rezultatų vertinimui.

Lietuvos darbuotojams vis svarbesni taps duomenų analizės, darbo su automatizavimo platformomis ir DI rezultatų tikrinimo įgūdžiai. Įmonėse Vilniuje ir Kaune šios kompetencijos jau tampa privalumu, o regionuose jos gali padėti mažesnėms bendrovėms konkuruoti su didesniais rinkos dalyviais. Vartotojams DI gali reikšti greitesnį aptarnavimą, tikslesnes rekomendacijas, patogesnę paiešką ir labiau individualizuotas paslaugas.

Lietuvos rinkai svarbus ne vien pats DI naudojimas

Bendra statistikos kryptis aiški: Lietuvos verslas įžengė į spartesnį dirbtinio intelekto diegimo etapą. Per penkerius metus DI naudojančių įmonių dalis išaugo nuo 4,5 iki 34,7 proc. Kartu didėja generatyvinio DI, automatizavimo, vaizdų kūrimo ir duomenų analizės reikšmė.

Artimiausiais metais konkurencinį pranašumą greičiausiai suteiks ne vien atsakymas į klausimą, ar įmonė naudoja DI. Kur kas svarbiau bus tai, kaip giliai ši technologija integruota į verslo procesus, ar darbuotojai moka ja naudotis ir ar įmonė geba atsakingai valdyti duomenis. Lietuvos rinkoje laimės tos bendrovės, kurios DI vertins ne kaip trumpalaikę madą, o kaip ilgalaikę produktyvumo, inovacijų ir augimo infrastruktūrą.