Dirbtinio intelekto plėtra Lietuvos rinkoje įgauna vis didesnį pagreitį. Naujausi Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 2026 m. bent vieną DI technologiją naudoja 34,7 proc. Lietuvos įmonių. Kitaip tariant, dirbtinis intelektas jau tapo nebe pavienių technologijų bendrovių ar startuolių pranašumu – jį savo veikloje taiko daugiau nei kas trečia įmonė.

Palyginti su 2025 m., šis rodiklis padidėjo 13,4 procentinio punkto – nuo 21,3 iki 34,7 proc. Tai vienas ryškiausių augimų per visą statistikos stebėjimo laikotarpį. Dar 2021 m. DI technologijas naudojo vos 4,5 proc. įmonių, todėl per kelerius metus Lietuvos verslo požiūris į dirbtinį intelektą pasikeitė iš esmės.

Ši tendencija aktuali ne tik didžiosioms bendrovėms Vilniuje ar Kaune. DI sprendimai vis dažniau pasiekia gamybos įmones, mažmeninę prekybą, logistikos bendroves, finansų sektorių, rinkodaros agentūras ir paslaugų teikėjus visoje Lietuvoje. Technologija naudojama ne vien eksperimentams – ji integruojama į realius darbo procesus, kuriuose svarbus greitis, tikslumas ir gebėjimas apdoroti didelius informacijos kiekius.

Populiariausios DI funkcijos: nuo teksto iki vaizdo kūrimo

Statistika atskleidžia, kad Lietuvos įmonės dirbtinį intelektą taiko vis įvairesnėms užduotims. Didžiausia kategorija 2026 m. išlieka rašytinės kalbos analizė. Šią funkciją naudoja 27,6 proc. įmonių, nors 2025 m. tokių buvo 16 proc. Tai gali apimti dokumentų apdorojimą, klientų užklausų analizę, nuotaikų vertinimą, informacijos paiešką ar automatizuotą tekstų klasifikavimą.

Dar spartesnis augimas matomas generatyvinio dirbtinio intelekto srityje. Paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos kūrimo įrankius 2026 m. naudoja 21,8 proc. įmonių. Prieš metus šis rodiklis siekė 11,5 proc., todėl per vienerius metus beveik padvigubėjo. Tai ypač svarbu rinkodaros, elektroninės prekybos ir žiniasklaidos sektoriams, kuriuose reikia greitai parengti daug vizualinio turinio.

Rašytinės arba garsinės kalbos generavimo technologijų naudojimas taip pat pastebimai išaugo – nuo 6,7 iki 12,4 proc. Įmonės DI pasitelkia reklamos tekstams, produktų aprašymams, vidinei komunikacijai, subtitrams, balso įrašams ir klientų aptarnavimo scenarijams kurti. Nors lietuvių kalba dar ne visada prilygsta didžiosioms pasaulio kalboms pagal DI įrankių kokybę, situacija gerėja, o lietuviams prieinamų sprendimų pasirinkimas nuolat plečiasi.

DI technologijų naudojimas Lietuvos įmonėse

Technologija2021 m.2025 m.2026 m.
Visos DI technologijos4,5 proc.21,3 proc.34,7 proc.
Rašytinės kalbos analizė1,6 proc.16,0 proc.27,6 proc.
Kalbos generavimas0,9 proc.6,7 proc.12,4 proc.
Darbo procesų automatizavimas2,3 proc.8,7 proc.14,3 proc.
Vaizdo, garso ir paveikslėlių generavimas–11,5 proc.21,8 proc.

Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra, Oficialiosios statistikos portalas.

Automatizavimas ir duomenų analizė tampa konkurenciniu pranašumu

Įvairių darbo procesų automatizavimo sprendimus 2026 m. naudoja 14,3 proc. įmonių. 2025 m. šis rodiklis siekė 8,7 proc. DI gali automatiškai paskirstyti užduotis, apdoroti sąskaitas, atpažinti pasikartojančius veiksmus, valdyti klientų aptarnavimo srautus ar padėti planuoti tiekimą.

Mašinų mokymąsi duomenų analizei taiko 6,4 proc. įmonių, palyginti su 4,6 proc. metais anksčiau. Šis sprendimas ypač reikšmingas verslams, kurie dirba su pardavimų, klientų elgsenos, gamybos ar logistikos duomenimis. Lietuvoje, kur daug įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse, gebėjimas greitai pastebėti paklausos pokyčius ar optimizuoti atsargas gali turėti tiesioginę įtaką pelningumui.

Objektų ir asmenų atpažinimą pagal vaizdus naudoja 7 proc. įmonių, o garso kalbos keitimą į kompiuteriui suprantamą formatą – 6,9 proc. Tokios funkcijos gali būti pritaikomos apsaugos sistemose, sandėliuose, gamyboje, kontaktų centruose ir mažmeninės prekybos vietose. Aplinkos stebėjimu pagrįsti automatizuoti sprendimai kol kas naudojami rečiau – juos pasitelkia 3,6 proc. įmonių, tačiau ši sritis taip pat turi potencialo energetikos, transporto ir išmaniųjų miestų projektuose.

Lietuvos verslas vis dažniau renkasi išorinius DI specialistus

Reikšmingai keičiasi ne tik tai, kaip naudojamas dirbtinis intelektas, bet ir kaip įmonės įsigyja DI programinę įrangą bei sistemas. 2026 m. 16,4 proc. įmonių nurodė, kad jų DI sprendimus pagal sutartį sukūrė arba atnaujino išorės paslaugų teikėjai. 2025 m. šis rodiklis buvo vos 6,4 proc. Per metus jis išaugo maždaug 2,6 karto.

Tuo metu įmonių, kurios DI sistemas sukūrė savo darbuotojų pastangomis, dalis padidėjo daug kukliau – nuo 4,4 iki 4,9 proc. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos rinka sparčiai bręsta: verslas nori naudoti pažangius įrankius, tačiau ne visada turi pakankamai duomenų analitikų, programuotojų, kibernetinio saugumo specialistų ar DI strategijos ekspertų.

Išorinių tiekėjų paslaugos įmonėms leidžia greičiau pradėti naudoti technologiją, išvengti didelių pradinių investicijų ir pritaikyti sprendimus prie konkrečių procesų. Kita vertus, per didelė priklausomybė nuo tiekėjo gali kelti duomenų saugumo, integracijos ir ilgalaikių kaštų klausimų. Todėl prieš pasirenkant DI platformą svarbu įvertinti, kur saugomi įmonės duomenys, kaip valdoma prieiga ir ar sprendimas atitinka Europos Sąjungos reguliavimo reikalavimus.

Kodėl dalis įmonių dar delsia?

Ne visos Lietuvos įmonės jau pasirengusios diegti DI. 2025 m. 16,2 proc. įmonių nurodė, kad dirbtinio intelekto nenaudoja, tačiau yra svarstę tokią galimybę. 2021 m. taip manančių buvo 7,2 proc. Tai rodo augantį susidomėjimą, net jei sprendimas dar nėra priimtas.

2024 m. duomenys leidžia išskirti svarbiausias kliūtis. Dažniausiai įmonės minėjo tinkamų kompetencijų trūkumą – ši problema aktuali 8 proc. bendrovių. 6,6 proc. įmonių nerimavo dėl neaiškių teisinių pasekmių, o po 6 proc. nurodė per dideles išlaidas ir nesuderinamumą su turima įranga ar informacinėmis sistemomis. Duomenų apsaugos ir privatumo klausimai rūpėjo 5,9 proc. įmonių, o 5,2 proc. susidūrė su nepakankama reikalingų duomenų kokybe ar prieinamumu.

Šios kliūtys ypač svarbios mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Joms DI įrankio kaina gali būti reikšminga, o darbuotojų mokymui ne visada skiriama pakankamai laiko. Be to, įmonės turi ne tik įsigyti technologiją, bet ir parengti aiškias naudojimo taisykles, patikrinti rezultatų tikslumą bei užtikrinti, kad darbuotojai neperduotų konfidencialios informacijos viešoms platformoms.

Ką DI plėtra reiškia darbuotojams ir vartotojams?

Didėjantis DI naudojimas keis darbo pobūdį, tačiau nebūtinai reiškia masinį profesijų išnykimą. Daugelyje sričių technologija pirmiausia perims pasikartojančias užduotis, o darbuotojams teks daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimui, klientų poreikių supratimui, kūrybiškumui ir rezultatų vertinimui.

Lietuvos darbuotojams vis svarbesni taps duomenų analizės, darbo su automatizavimo platformomis ir DI rezultatų tikrinimo įgūdžiai. Įmonėse Vilniuje ir Kaune šios kompetencijos jau tampa privalumu, o regionuose jos gali padėti mažesnėms bendrovėms konkuruoti su didesniais rinkos dalyviais. Vartotojams DI gali reikšti greitesnį aptarnavimą, tikslesnes rekomendacijas, patogesnę paiešką ir labiau individualizuotas paslaugas.

Lietuvos rinkos laukia ne vien DI naudojimo faktas

Bendra statistikos kryptis aiški: Lietuvos verslas įžengė į spartesnį dirbtinio intelekto diegimo etapą. Per penkerius metus DI naudojančių įmonių dalis išaugo nuo 4,5 iki 34,7 proc. Kartu didėja generatyvinio DI, automatizavimo, vaizdų kūrimo ir duomenų analizės reikšmė.

Artimiausiais metais konkurencinį pranašumą greičiausiai suteiks ne vien atsakymas į klausimą, ar įmonė naudoja DI. Daug svarbiau bus tai, kaip giliai ši technologija integruota į verslo procesus, ar darbuotojai moka ja naudotis ir ar įmonė geba atsakingai valdyti duomenis. Lietuvos rinkoje laimės tos bendrovės, kurios DI vertins ne kaip trumpalaikę madą, o kaip ilgalaikę produktyvumo, inovacijų ir augimo infrastruktūrą.