Ar Lietuva gali tapti regioniniu DI centru?

Lietuva vis aktyviau ieško būdų, kaip sustiprinti savo pozicijas sparčiai augančioje dirbtinio intelekto (DI) rinkoje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad DI plėtra gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, padedančių šalies ekonomikai išlikti konkurencingai, kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir pritraukti naujų investicijų. Vis dėlto ekspertų, politikų ir ekonomistų vertinimai dėl to, ar Lietuva realiai gali tapti reikšmingu DI centru regione, išlieka nevienareikšmiai.

Šiemet DI diegimui ir plėtrai skatinti numatyta 22,5 mln. eurų, o 2026–2035 m. strateginėse gairėse teigiama, kad dirbtinio intelekto plėtra šalies ekonomikai galėtų sukurti daugiau nei 10 mlrd. eurų papildomos vertės. Tokie skaičiai rodo, kad kalbama ne tik apie technologinę madą, bet ir apie ilgalaikį Lietuvos konkurencingumo klausimą.

„LitAI“ Vilniuje: naujas žingsnis į DI infrastruktūrą

Vienas svarbiausių šios krypties projektų – dirbtinio intelekto gamykla „LitAI“, kuri bus įkurta Vilniuje. Tai bus nacionalinė infrastruktūra, suteikianti įmonėms, mokslo institucijoms ir viešajam sektoriui prieigą prie didelių skaičiavimo pajėgumų, reikalingų DI modeliams kurti, mokyti ir testuoti.

Lietuvos konsorciumas, kuriam priklauso Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas, laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Tai reikšmingas signalas Lietuvos rinkai, nes tokio masto sprendimas Baltijos šalyse kol kas yra unikalus.

Kas yra DI gamykla ir kodėl ji svarbi?

DI gamykla iš esmės yra pažangi skaičiavimo infrastruktūra, kuri leidžia dirbti su dideliais duomenų kiekiais, kurti sudėtingus modelius ir išbandyti inovatyvius sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad Lietuvos įmonės ir tyrėjai nebebus priversti visko daryti tik užsienyje ar pirkti brangias debesijos paslaugas iš globalių tiekėjų.

Vilniaus universiteto atstovų teigimu, „LitAI“ suteiks prieigą prie itin galingos didelio našumo kompiuterijos (HPC) infrastruktūros. Būtent tokia techninė bazė yra būtina moderniems DI sprendimams, įskaitant generatyvinį DI, kalbinius modelius ir aukštos raiškos duomenų analizę.

Nuo lietuviškų kalbos modelių iki personalizuotos medicinos

„LitAI“ projekto galimybės neapsiriboja vien technologiniais eksperimentais. Planuojama, kad naujoji infrastruktūra taps platforma lietuviškų kalbos modelių kūrimui, generatyvinio DI sprendimų testavimui, robotizacijos ir išmaniosios pramonės sistemoms bei skaitmeninės sveikatos projektams.

Ypač svarbu tai lietuviams ir Lietuvos verslui, nes vietiniai kalbos modeliai gali geriau suprasti lietuvių kalbą, kontekstą, terminologiją ir vartojimo niuansus. Tai aktualu tiek klientų aptarnavimui, tiek teisės, viešojo administravimo, finansų ar švietimo sektoriams. Kitaip tariant, DI sprendimai, sukurti su lokalizacija Lietuvai, gali būti kur kas naudingesni nei universalūs įrankiai, pritaikyti tik anglų kalbai.

Dar viena svarbi kryptis – personalizuota medicina. Didelio našumo kompiuterija gali padėti analizuoti sveikatos duomenis, prognozuoti rizikas ir kurti labiau individualizuotus gydymo modelius. Toks sprendimas ypač aktualus modernėjant Lietuvos sveikatos sistemai ir didėjant skaitmeninių sveikatos paslaugų poreikiui.

Kaip DI gali tapti kasdienės veiklos dalimi?

Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas pabrėžia, kad nacionalinė skaičiavimo infrastruktūra gali pakeisti Lietuvos požiūrį į dirbtinį intelektą. Jo teigimu, iki šiol vienas iš pagrindinių plėtros stabdžių buvo ribota prieiga prie brangių kompiuterinių resursų. Dėl to ne visos įmonės, startuoliai ar mokslininkų komandos galėjo testuoti pažangius modelius Lietuvoje.

„LitAI“ turėtų šią situaciją pakeisti ir sudaryti sąlygas verslui, mokslui bei viešajam sektoriui naudotis moderniais DI pajėgumais vietoje, Lietuvoje. M. Survilas prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus DI nebebus tik pavienių įmonių eksperimentas – jis taps įprasta ekonomikos, valstybės valdymo, mokslo ir visuomenės dalimi.

Toks scenarijus ypač aktualus Lietuvos rinkai, kur daugelis įmonių dar tik ieško efektyviausių būdų, kaip DI įrankius įdiegti į kasdienius procesus. Automatizuotas tekstų rengimas, dokumentų analizė, klientų aptarnavimas, gamybos optimizavimas ar tiekimo grandinių valdymas – tai sritys, kuriose dirbtinis intelektas jau dabar gali duoti realią grąžą.

Valstybė kaip aktyvus DI naudotojas

Pasak M. Survilo, vienas svarbiausių pokyčių yra tas, kad pati valstybė turi tapti aktyvia DI naudotoja. Tai reiškia ne tik strategijas popieriuje, bet ir praktinį DI integravimą ministerijose, agentūrose ir kitose institucijose.

Planuojama sukurti DI tarybą Vyriausybės lygiu ir specialistų tinklą visose ministerijose, kad dirbtinio intelekto klausimai nebūtų palikti vienai institucijai. Toks modelis galėtų padėti Lietuvai greičiau pereiti nuo pavienių iniciatyvų prie sisteminio DI diegimo.

Ekonominis poveikis: modernizuoti tradicinius sektorius

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad didžiausią poveikį šalies ekonomikai DI turės ne tik per naujų technologijų kūrimą, bet ir per tradicinių sektorių modernizavimą. Tai labai svarbu, nes būtent tradicinė pramonė, paslaugos, logistika, prekyba ir viešasis sektorius sudaro didelę Lietuvos BVP dalį.

DI technologijos gali padėti Lietuvos verslui pasiekti platesnes rinkas, padidinti produktyvumą ir sumažinti veiklos sąnaudas. Pavyzdžiui, gamybos įmonės gali naudoti DI prognozuojamai priežiūrai, mažesniems gamybos nuostoliams ir kokybės kontrolei, o paslaugų sektorius – geresniam klientų aptarnavimui ir personalizuotoms rekomendacijoms.

Viešajame sektoriuje DI ypač vertingas analitikai, dokumentų apdorojimui, sprendimų priėmimo kokybei ir administracinės naštos mažinimui. Tai viena iš sričių, kur Lietuvos institucijos galėtų sutaupyti daugiausia laiko ir lėšų.

Ar Lietuva gali tapti reikšmingu DI centru?

Nors Lietuvos ambicijos auga, ekspertų vertinimai išsiskiria. Vieni mano, kad „LitAI“ ir platesnė DI strategija gali sustiprinti šalies reputaciją tarptautiniu mastu, kiti pabrėžia, jog kalbėti apie Lietuvą kaip apie pasaulinį DI centrą būtų per anksti.

Vilniaus universiteto atstovai akcentuoja, kad projektas naudą duos ir mokslui, ir ekonomikai. Didesnis tarptautinis matomumas, platesnės galimybės dalyvauti Europos tyrimų projektuose, aukštos pridėtinės vertės technologijų kūrimas Lietuvoje, naujos darbo vietos ir investicijų pritraukimas – tai potencialūs „LitAI“ privalumai.

Vis dėlto regioniniame kontekste projektas gali tapti itin svarbus. Lietuva Baltijos šalyse pasirinko kitą kelią nei kaimynės: vietoje vien tik prieigos prie užsienio superkompiuterių nuspręsta kurti savo nacionalinę DI gamyklą Vilniuje. Tai suteikia daugiau technologinės nepriklausomybės ir gali padidinti šalies patrauklumą vietos bei užsienio partneriams.

Estijos ir Latvijos pavyzdžiai

Estija šiuo metu laikoma viena pažangiausių skaitmeninių valstybių regione ir dažnai minima kaip DI pasirengimo lyderė. Latvija, savo ruožtu, investuoja į prieigą prie Europos skaičiavimo infrastruktūros, o jos akademinė bendruomenė ir verslas gali naudotis Suomijos LUMI superkompiuterio pajėgumais.

Lietuva renkasi ambicingesnį infrastruktūrinį sprendimą – kurti vietinį centrą, kuris Baltijos šalyse būtų vienintelis tokio masto. Tai gali būti svarbus pranašumas, jei tik projektas bus įgyvendintas efektyviai ir pritrauks realų verslo bei mokslo naudojimą.

Kritika ir atsargesni vertinimai

Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka mano, kad „LitAI“ greičiausiai bus svarbus regioniniu, bet ne pasauliniu mastu. Jos vertinimu, Europa apskritai dar atsilieka pagal DI projektų brandą, todėl tikėtis greito proveržio tarptautinėje arenoje būtų neprotinga.

Politikė taip pat pabrėžia, kad DI technologijos reikalauja labai daug energijos resursų, o Lietuva jų turi ne tiek daug, kiek norėtųsi. Vis dėlto ji sutinka, kad dirbtinis intelektas taps reikšminga IT eksporto dalimi ir papildys jau vystomus technologinius sprendimus.

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, ne tik Lietuva, bet ir visa Europa kol kas vargu ar gali tapti globaliu DI technologijų centru. Jo vertinimu, svarbiausia orientuotis ne į naujų modelių kūrimą bet kokia kaina, o į efektyvų jau sukurtų sistemų taikymą.

Ekspertas pažymi, kad didžiausias potencialas Lietuvoje slypi viešajame sektoriuje: DI galėtų pagerinti analizės kokybę, sprendimų priėmimą ir sumažinti valstybės sąnaudas. Verslas šį kelią jau pradeda eiti, tačiau plačiausia grąža dar tik laukia.

Užsienio investuotojai ir duomenų centrų galimybės

DI infrastruktūros plėtra gali atverti duris ir duomenų centrų operatoriams bei technologijų investuotojams. Lietuva šiuo metu sulaukia nemažo dėmesio dėl palankios verslo aplinkos, kvalifikuotų specialistų ir stiprėjančios skaitmeninės ekosistemos.

J. Rojaka pažymi, kad užsienio investuotojai dažnai Lietuvą vertina palankiai, tačiau sprendimus stabdo geopolitinė įtampa ir neapibrėžtumas. Todėl, jos teigimu, Lietuva turi ne tik atrodyti gerai, bet ir atrodyti puikiai. Kitaip tariant, šaliai reikia aktyviau save pristatyti tarptautinei rinkai.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad renkantis tarp Lietuvos ir Estijos, mūsų sąlygos dažnai nėra prastesnės, o kai kuriais atvejais net geresnės. Tačiau kitos šalys tiesiog geriau komunikuoja savo pranašumus.

„Investuok Lietuvoje“ pabrėžia, kad norint pritraukti DI centrus reikia labai konkretaus pasiūlymo: tinkamo sklypo, aiškios galios tiekimo datos, konkurencingų ilgalaikių energijos sprendimų ir sklandžių leidimų procedūrų. Šie faktoriai investuotojams dažnai svarbesni nei vien deklaruojamos ambicijos.

Ar Lietuva pasirengusi energetiškai?

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tvirtina, kad Lietuva yra palanki vieta duomenų centrams ir DI infrastruktūrai. Vienas svarbiausių argumentų – jau dabar prieinama elektros energija, kurios tokio masto projektams Europoje dažnai trūksta.

Ministras taip pat pabrėžia geografinį pranašumą: Lietuvos klimatas leidžia sumažinti aušinimo poreikius, o tai ypač aktualu duomenų centrams, naudojantiems skysčių aušinimą. Be to, DI paslaugos gali būti teikiamos ne tik vietinei rinkai, bet ir visai Europai, nes Lietuvos verslais pasitikima tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.

Pasak E. Grikšo, visos DI politikos priemonės turi vesti prie vieno tikslo – padaryti Lietuvą regiono DI inovacijų centru. Tai reiškia ne vien infrastruktūrą, bet ir talentų pritraukimą, reguliacinį aiškumą bei palankias investavimo sąlygas.

Tvarumas: neišvengiamas klausimas DI plėtroje

Vienas didžiausių iššūkių, susijusių su DI infrastruktūros plėtra, yra tvarumas. Duomenų centrams ir modelių mokymui reikia daug elektros energijos, o aušinimo sprendimai gali sunaudoti ir nemažai vandens. Tai kelia klausimų, kaip suderinti technologinę pažangą su aplinkosaugos tikslais.

J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad pasaulyje vykstant DI bumui apie aplinkosaugą kalbama per mažai. Tuo metu Vilniaus universitetas teigia, kad „LitAI“ projekte viena prioritetinių krypčių yra žalioji energetika, o infrastruktūra projektuojama pagal Europos Sąjungos standartus, kurie vis labiau orientuojami į energijos efektyvumą ir tvarumą.

Numatoma, kad projektuojant infrastruktūrą bus siekiama aukščiausių efektyvumo reikalavimų, įskaitant saulės energijos panaudojimą skaičiavimams atlikti. Tai svarbu Lietuvos rinkai, kur vis daugiau įmonių ir vartotojų tikisi atsakingesnių, mažiau taršių technologinių sprendimų.

Ministras E. Grikšas taip pat pabrėžia, kad DI naudą reikia vertinti plačiau nei vien energijos sąnaudas. Jei DI padeda išspręsti sudėtingas užduotis, padidina efektyvumą ir sumažina taršą kituose sektoriuose, bendra jo kuriama vertė gali viršyti pradinius kaštus.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir vartotojams?

Jei „LitAI“ ir platesnė DI strategija bus įgyvendintos sėkmingai, nauda bus juntama ne tik technologijų sektoriuje. Lietuvos įmonės galėtų greičiau diegti generatyvinį DI, automatizuoti procesus ir gerinti klientų patirtį. Startuoliai gautų daugiau galimybių kurti produktus Lietuvoje, o ne iškart ieškoti resursų užsienyje.

Lietuviams tai reikštų ir geresnius skaitmeninius produktus lietuvių kalba: pažangesnius virtualius asistentus, tikslesnį automatinį vertimą, išmanesnį klientų aptarnavimą bei daugiau vietinių DI įrankių, pritaikytų mūsų rinkai. Tuo pat metu verslui atsivertų galimybė greičiau diegti produktyvumą didinančias sistemas ir mažinti darbo sąnaudas.

Trumpai tariant, Lietuva dar nėra pasaulinis DI centras, tačiau „LitAI“ projektas, valstybės strategija ir augantis dėmesys skaitmeninei ekonomikai rodo rimtas ambicijas. Svarbiausias klausimas dabar ne tik ar galime kurti DI, bet ir kaip greitai gebėsime jį paversti realia nauda Lietuvos rinkai, verslui, mokslui ir viešajam sektoriui.