LitAI DI gamykla: naujas šansas Lietuvos rinkai ir verslui

LitAI DI gamykla: naujas šansas Lietuvos rinkai ir verslui

Andrius Janulevičiūtė Andrius Janulevičiūtė . Komentarai

4 Minutės

Lietuvoje pradedamas vienas ambicingiausių pastarųjų metų technologijų projektų – nacionalinė dirbtinio intelekto gamykla „LitAI“. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą dėl valstybės biudžeto lėšų dalies skyrimo šiai DI infrastruktūrai kurti. Į kvietimą galės teikti paraišką Vilniaus universiteto vadovaujamas Lietuvos konsorciumas, kuriam jau numatytas Europos Sąjungos kofinansavimas pagal ankstesnę DI gamyklų iniciatyvą.

Projektas turėtų startuoti tuomet, kai Vilniaus universitetas ir partneriai pateiks reikalingus dokumentus bei bus pasirašytos nacionalinės ir tarptautinės sutartys. Lietuvos technologijų bendruomenei tai svarbi žinia: šalyje atsiras pažangi dirbtinio intelekto, superkompiuterijos, duomenų ir ekspertinių kompetencijų platforma, skirta ne tik mokslui, bet ir verslui bei viešajam sektoriui.

Kodėl „LitAI“ svarbi Lietuvos rinkai?

Dirbtinis intelektas sparčiai keičia pasaulio ekonomiką – nuo klientų aptarnavimo automatizavimo iki medicininių tyrimų, finansinių rizikų valdymo ir pramonės procesų optimizavimo. Tačiau Lietuvos įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, dažnai trūksta prieigos prie didelio našumo skaičiavimo resursų, kokybiškų duomenų ir DI ekspertų.

„LitAI“ siekia užpildyti šią spragą. Planuojama, kad gamykla taps nacionaliniu technologijų ir kompetencijų centru, kuriame bus telkiama dirbtiniam intelektui optimizuota superkompiuterio infrastruktūra, duomenų ištekliai, konsultacijos, mokymai ir DI sprendimų kūrimo paslaugos. Tai ypač aktualu įmonėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos inovacijų centruose, kur sparčiai auga skaitmenizacijos poreikis.

Pagrindinės planuojamos galimybės

„LitAI“ turėtų suteikti prieigą prie pažangios skaičiavimo galios, reikalingos dideliems kalbos modeliams, vaizdų atpažinimo sistemoms, duomenų analitikai ir generatyvinio DI sprendimams kurti. Tokia infrastruktūra leis Lietuvos organizacijoms greičiau testuoti prototipus, saugiau apdoroti duomenis ir mažinti priklausomybę nuo užsienio debesijos paslaugų.

Svarbu ir tai, kad nacionalinė DI infrastruktūra gali padėti kurti sprendimus lietuvių kalba. Lietuviams tai reiškia tikslesnius pokalbių robotus, geresnius dokumentų analizės įrankius, išmanesnes viešąsias paslaugas ir kokybiškesnį dirbtinio intelekto pritaikymą vietos rinkos poreikiams.

130 mln. eurų investicija ir Europos partnerystė

Bendra „LitAI“ projekto vertė siekia 130 mln. eurų. Pusę šios sumos numato skirti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o likusi dalis bus finansuojama jau patvirtintomis ES programų lėšomis per bendrąją įmonę EuroHPC, kofinansuojančią projektą.

Ministerijos vertinimu, prieiga prie nacionalinės DI infrastruktūros Lietuvos DI ekosistemai galėtų padėti sutaupyti apie 100 mln. eurų. Dar maždaug 150 mln. eurų papildomos ekonominės naudos tikimasi sukurti pasitelkus gamyklos paslaugas. Tai rodo, kad projektas orientuotas ne tik į technologinį prestižą, bet ir į realų poveikį Lietuvos ekonomikai.

Palyginimas su pasaulinėmis tendencijomis

Didžiosios valstybės ir technologijų centrai jau kuria nacionalines DI platformas, nes dirbtinis intelektas tampa strateginiu konkurencingumo veiksniu. Lietuvai „LitAI“ gali tapti būdu neatsilikti nuo šios tendencijos ir kartu sustiprinti skaitmeninį suverenitetą Baltijos šalyse.

Skirtingai nei komercinės tarptautinės debesijos platformos, nacionalinė DI gamykla būtų orientuota į vietos ekosistemos poreikius: Lietuvos verslą, mokslinius tyrimus, viešąsias paslaugas ir lietuvių kalbos technologijas. Tai gali suteikti pranašumą kuriant saugesnius, reguliavimui atitinkančius ir lokaliai pritaikytus sprendimus.

Nauda verslui, mokslui ir viešajam sektoriui

Verslui „LitAI“ gali padėti kurti personalizuotas e. prekybos sistemas, automatizuoti gamybą, prognozuoti paklausą, analizuoti klientų elgseną ir diegti išmanius kibernetinio saugumo įrankius. Mokslo institucijoms tai reikš didesnes galimybes vykdyti tarptautinio lygio tyrimus, o viešajam sektoriui – efektyviau valdyti duomenis ir teikti skaitmenines paslaugas gyventojams.

Projektas taip pat siejamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamu „3i“ planu, kuriuo siekiama spartinti investicijas į inovacijas, skatinti pažangiųjų technologijų plėtrą ir kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas Lietuvoje.

Kada galima teikti paraišką?

Paraiškos dėl valstybės biudžeto lėšų dalies skyrimo priimamos iki šių metų rugsėjo 30 d. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, „LitAI“ taps vienintele tokio masto nacionaline DI infrastruktūra Baltijos šalyse ir svarbiu pagrindu tolimesnei Lietuvos skaitmeninės ekonomikos plėtrai.

Šaltinis: eimin.lrv

„Man patinka gilintis į detales. Tiek vertindama naują įrenginį, tiek kurdama mokomuosius straipsnius, stengiuosi rašyti paprastai, bet išsamiai.“

Palikite komentarą

Komentarai