Finansiniai sukčiai nuolat keičia taktiką, kad pasiektų kuo daugiau potencialių aukų. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau fiksuojamas naujas apgaulės kanalas – vietoje įprastų telefono skambučių naudojama susirašinėjimo ir skambučių programėlė „Viber“. Tai aktualu tiek privatiems vartotojams, tiek verslui, nes tokie skambučiai gali atrodyti įprasti ir mažiau įtartini, ypač tiems, kurie kasdien naudoja skaitmenines ryšio priemones Vilniuje, Kaune ar kituose Lietuvos miestuose.

„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis pabrėžia, kad nusikaltėliai išnaudoja technologijų patogumą: jie gali slėpti tikrąją tapatybę, naudoti užsienio numerius ar net rodyti vardą vietoje telefono numerio. Dėl to daliai žmonių tokia komunikacija atrodo patikimesnė nei skambutis iš nežinomo mobiliojo ryšio numerio.

Kaip veikia naujoji sukčiavimo schema?

Pasak eksperto, „Viber“ ir kitos panašios programėlės sukčiams suteikia kelis svarbius pranašumus. Pirmiausia, jos leidžia pigiai ir greitai kurti naujas paskyras. Antra, jei viena paskyra užblokuojama, galima labai greitai pereiti prie kitos. Trečia, tokiose platformose lengva naudoti skirtingus numerius, įskaitant registruotus užsienyje, todėl vartotojui tampa sunkiau suprasti, kas iš tikrųjų skambina.

„Tokiose programėlėse sukčiai gali veikti lankščiau nei naudodamiesi tradiciniu telefono ryšiu. Daug žmonių prie jų yra įpratę, nes „Viber“ naudojamas bendravimui su artimaisiais, kolegomis ar klientais. Todėl budrumas natūraliai sumažėja“, – aiškina M. Kutkaitis.

Dažniausiai skambinantieji prisistato banko, policijos, telekomunikacijų bendrovės arba kitos gerai žinomos institucijos darbuotojais. Toks prisistatymas sukuria pasitikėjimo įspūdį ir padeda greičiau paveikti žmogų emociškai.

Socialinė inžinerija: kodėl žmonės patiki?

Nors platforma keičiasi, pats sukčiavimo modelis išlieka beveik toks pats. Pagrindinis tikslas – sukelti stresą, baimę ir paskatinti žmogų veikti neapgalvotai. Tai vadinama socialine inžinerija, o jos esmė yra ne technologinis įsilaužimas, bet psichologinis spaudimas.

Dažniausiai aukai pranešama apie tariamai įtartiną mokėjimą, bandymą paimti paskolą, prisijungimą prie interneto banko iš neva nesaugaus įrenginio ar kitą skubią grėsmę. Tada prašoma atskleisti prisijungimo duomenis, patvirtinti operaciją, įdiegti papildomą programėlę arba nuskaityti QR kodą. Visa tai daroma tam, kad žmogus nespėtų ramiai įvertinti situacijos.

Ši taktika ypač pavojinga Lietuvos rinkoje, kur žmonės vis aktyviau naudojasi skaitmenine bankininkyste, „Smart-ID“, mobiliu parašu ir kitomis autentifikavimo priemonėmis. Kuo daugiau paslaugų perkelta į telefoną, tuo svarbesnis tampa vartotojo sąmoningumas.

Kuo „Viber“ skiriasi nuo įprasto telefono skambučio?

Įprastas mobiliojo ryšio skambutis dažnai sukelia daugiau įtarimų, jei numeris yra nepažįstamas. Tuo metu „Viber“ gali rodyti vardą, profilį ar kitą vizualiai patogią informaciją, kuri sukuria klaidingą pasitikėjimo jausmą. Būtent dėl to tokia platforma tampa patraukli apgavikams.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad pati programėlė nėra problema. „Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar kitos ryšio priemonės yra tik įrankiai. Rizika atsiranda tada, kai nusikaltėliai šiuos įrankius naudoja apgaulei, apsimesdami banko ar valstybės institucijų atstovais.

Ar grėsmė gali slypėti tik vienoje programėlėje?

Ekspertas pabrėžia, kad sukčiavimo pavojus nepriklauso nuo konkrečios platformos. Nors šiuo metu daugiau kalbama apie skambučius per „Viber“, apgaulingi kontaktai gali pasiekti ir per kitas susirašinėjimo programėles, el. paštą ar net SMS žinutes. Sukčiai nuolat stebi vartotojų įpročius ir prisitaiko prie to, kas tuo metu populiariausia Lietuvoje ir pasaulyje.

Dar viena svarbi detalė – numerio kilmė nėra patikimas saugumo kriterijus. Nors dažnai naudojami užsienio numeriai, pasitaiko ir atvejų, kai skambinama iš lietuviškų numerių. Todėl vien tai, kad ekrane matomas vietinis numeris, dar nereiškia, jog skambutis yra saugus.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių „Viber“ ir kitose platformose?

Norint apsaugoti savo pinigus ir asmens duomenis, svarbiausia išlaikyti kritinį mąstymą. Jei skambutis netikėtas, o pokalbio metu kalbama apie pinigus, sąskaitą, paskolą ar būtinybę veikti nedelsiant, reikėtų sustoti ir nepriimti skubotų sprendimų.

„Jeigu sulaukėte įtartino skambučio per „Viber“ ar kitą programėlę, geriausia pokalbį nutraukti. Jei kyla abejonių, patys susisiekite su banku oficialiais kontaktais, kurie nurodyti banko svetainėje ar mobiliojoje programėlėje. Niekada neskambinkite atgal numeriu, kurį nurodė pats skambinantysis“, – pataria M. Kutkaitis.

Pagrindinės saugumo taisyklės lietuviams

  • neatskleiskite interneto banko slaptažodžių;
  • niekam nesakykite „Smart-ID“ PIN kodų;
  • nepatvirtinkite operacijų, kurių patys nepradėjote;
  • neįdiekite programėlių iš nepatikimų šaltinių;
  • visada patikrinkite, ar bendraujate su oficialia institucija.

Šios taisyklės ypač svarbios tiek vyresniems gyventojams, tiek aktyviems skaitmeninių paslaugų naudotojams, tiek smulkiam verslui, kuris kasdien tvarko mokėjimus ir klientų duomenis. Kibernetinis saugumas šiandien yra ne tik IT specialistų tema, bet ir kiekvieno interneto banko vartotojo atsakomybė.

Lietuvos rinka ir skaitmeninis budrumas

Lietuvoje sparčiai augant skaitmeninių finansų naudojimui, didėja ir sukčiavimo masto rizika. Bankai, telekomunikacijų bendrovės bei technologijų specialistai vis dažniau akcentuoja, kad vartotojams reikia ne tik patogių programėlių, bet ir aiškių saugumo įpročių. Tai aktualu tiek individualiems vartotojams, tiek įmonėms, kurios savo darbuotojams suteikia prieigą prie vidinių sistemų telefonu ar per mobiliąsias aplikacijas.

Globali tendencija rodo tą patį: sukčiai keliasi ten, kur yra vartotojai. Jei žmonės daugiau bendrauja per momentinių žinučių platformas, apgavikai taikosi būtent ten. Todėl lietuviams svarbu žinoti, kad patikimumą lemia ne programėlės pavadinimas, o skambučio turinys ir prašomi veiksmai.

Išvada: svarbiausia – ne platforma, o atsargumas

Mindaugas Kutkaitis apibendrina, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie žmonių įpročių ir ieško naujų kanalų, kuriais galėtų pasiekti potencialias aukas. Vieną dieną tai gali būti telefonas, kitą – „Viber“, o rytoj galbūt kita populiari susirašinėjimo programėlė. Todėl svarbiausias ginklas prieš apgaulę išlieka tas pats – budrumas, sveikas skepticizmas ir įprotis tikrinti informaciją per oficialius kanalus.