Finansiniai sukčiai Lietuvoje: kaip apsaugoti tėvus

Lietuvoje vis daugiau kasdienių finansinių veiksmų persikelia į išmaniuosius įrenginius: banko pavedimai atliekami telefone, siuntų pranešimai gaunami SMS žinutėmis, o valstybės paslaugos pasiekiamos per elektroninius vartus. Tai patogu lietuviams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažesniuose miestuose, tačiau kartu atveria daugiau galimybių finansiniams sukčiams. Nauja reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta BTA draudimo užsakymu tyrimų bendrovės Norstat, rodo, kad problema nebėra teorinė: 34 proc. apklaustųjų mano, jog jų tėvai galėtų pakliūti į finansinių sukčių pinkles.

Įdomu tai, kad vien pokalbis apie grėsmes negarantuoja saugumo. Dalis gyventojų jau yra aiškinę tėvams apie apgaulingus skambučius, netikras banko žinutes, fiktyvias siuntas ar pavojingas nuorodas, tačiau vis tiek neatmeta rizikos. Tai ypač aktualu Lietuvos rinkai, kur internetinė bankininkystė, Smart-ID, mobilusis parašas ir kortelių mokėjimai naudojami labai plačiai, o vyresnio amžiaus vartotojai dažnai turi pakankamai techninių įgūdžių naudotis paslaugomis, bet ne visada atpažįsta socialinės inžinerijos metodus.

Ką parodė apklausa: žinojimas dar nereiškia apsaugos

Apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų per pastaruosius metus tėvams gana detaliai paaiškino, kaip veikia finansiniai sukčiai, ir mano, kad artimieji greičiausiai neapsigautų. Dar 28 proc. taip pat kalbėjosi šia tema, bet vis tiek mano, kad rizika išlieka. 6 proc. respondentų su tėvais apie sukčiavimo schemas nekalbėjo, tačiau baiminasi, kad jie galėtų tapti aukomis. Likę 28 proc. išsamių pokalbių neturėjo, bet pasitiki tėvų atsargumu.

Šie skaičiai aiškiai parodo, kad skaitmeninis raštingumas Lietuvoje turi būti suprantamas plačiau nei gebėjimas įdiegti programėlę ar prisijungti prie banko. Finansinis saugumas internete apima ir gebėjimą sustoti, patikrinti informaciją, atpažinti manipuliaciją bei atsispirti spaudimui veikti nedelsiant.

BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė pabrėžia, kad sukčių scenarijai paprastai būna labai konkretūs ir įtikinami. Žmogui gali būti pranešama apie tariamai užblokuotą banko sąskaitą, įtartiną pavedimą, neapmokėtą baudą, kurjerio siuntą arba artimojo nelaimę. Tokiais atvejais svarbiausias tampa ne bendras žinojimas, kad sukčių yra, o aiškus pirmas veiksmas: nutraukti pokalbį, nespausti nuorodos, nevesti prisijungimo duomenų ir informaciją tikrinti oficialiais kanalais.

Kodėl technologijos ne visada išgelbsti nuo apgavystės

Lietuvos vartotojai dažnai pasitiki technologinėmis apsaugomis: bankų programėlėmis, dviejų veiksnių autentifikavimu, pranešimais apie operacijas, antivirusinėmis programomis ar naršyklių filtravimo įrankiais. Tai svarbios funkcijos, tačiau jos ne visada apsaugo nuo socialinės inžinerijos, kai sukčius priverčia patį žmogų atlikti veiksmą.

Dažniausios sukčių naudojamos skaitmeninės priemonės

Šiuolaikinės apgavystės dažnai prasideda ne nuo įsilaužimo, o nuo psichologinio spaudimo. Sukčiai naudoja SMS žinutes su netikromis nuorodomis, el. laiškus, imituojančius bankus ar valstybines institucijas, skambučius per telefono tinklus, pranešimus socialiniuose tinkluose ir net dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus. Globaliai jau matomi ir balso klonavimo atvejai, kai sukuriamas artimojo balsą primenantis įrašas. Lietuvoje tokios technologijos dar nėra masinės, tačiau jų rizika auga kartu su dirbtinio intelekto įrankių prieinamumu lietuvių kalba.

Palyginti su tradicinėmis el. pašto apgavystėmis, naujesnės schemos yra asmeniškesnės. Jos dažnai susiejamos su realiomis situacijomis: laukiamu siuntiniu, banko operacija, VMI ar Sodros pranešimu, parkavimo bauda, investavimo pasiūlymu. Todėl vyresniems vartotojams, kurie kasdien naudojasi e. paslaugomis, apgaulingas pranešimas gali atrodyti pakankamai įprastas.

Emocijos dažnai nugali instrukcijas

Psichoterapeutė, taikomųjų elgesio mokslų praktikė Janina Sabaitė Melnikovienė atkreipia dėmesį, kad realioje situacijoje žmogus sprendžia ne tik galva. Net jei tėvai žino apie sukčius, baimė, skuba, kaltės jausmas ar noras padėti artimajam gali trumpam užgožti kritinį mąstymą. Būtent tuo ir naudojasi nusikaltėliai.

Sukčiaus tikslas – sukurti situaciją, kurioje žmogus neturėtų laiko ramiai pagalvoti. Jis gali apsimesti banko darbuotoju, policijos atstovu, kurjeriu ar investicijų konsultantu. Kai žmogui sakoma, kad pinigai bus prarasti per kelias minutes arba kad būtina nedelsiant patvirtinti operaciją, smegenys linkusios rinktis greitą automatinį veiksmą, o ne racionalią analizę.

Todėl šeimos pokalbis turi būti ne tik informacinis, bet ir praktinis. Vietoje abstraktaus patarimo būti atsargiems verta sukurti trumpą veiksmų algoritmą, kurį galima prisiminti net patiriant stresą.

Praktinės taisyklės Lietuvos vartotojams

Lietuviams, naudojantiems mobiliąją bankininkystę, Smart-ID ar kitus elektroninės tapatybės sprendimus, verta šeimoje sutarti kelias paprastas taisykles. Pirma, niekada telefonu neatskleisti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos. Antra, niekada netvirtinti operacijos, jei skambinantis žmogus daro spaudimą. Trečia, nespausti nuorodų SMS žinutėse, ypač jei jos veda į banko, kurjerio ar valstybės institucijos puslapį. Ketvirta, kilus abejonei nutraukti pokalbį ir savarankiškai paskambinti oficialiu numeriu, rastu banko ar institucijos svetainėje.

Naudojimo scenarijai: kaip pasiruošti iš anksto

Vienas efektyviausių būdų – trumpai parepetuoti galimas situacijas. Pavyzdžiui, paklausti tėvų, ką jie darytų, jei paskambintų banko darbuotoju prisistatantis asmuo ir paprašytų patvirtinti prisijungimą. Kitas scenarijus – gauta SMS apie siuntą su nuoroda į apmokėjimą. Dar vienas – žinutė iš tariamo anūko ar vaiko, kuris neva pateko į bėdą ir prašo skubiai pervesti pinigų.

Tokios trumpos elgesio repeticijos veikia panašiai kaip kibernetinio saugumo mokymai įmonėse. Verslas Lietuvoje jau seniai investuoja į darbuotojų atsparumą sukčiavimo laiškams, o šeimose panašus principas gali būti taikomas paprastai ir be papildomų išlaidų.

Apsaugos priemonės: nuo banko nustatymų iki draudimo

Technologiniai sprendimai vis dėlto yra svarbi apsaugos dalis. Verta įjungti pranešimus apie kiekvieną kortelės ar sąskaitos operaciją, nustatyti mažesnius dienos pavedimų limitus, naudoti biometrinį prisijungimą, reguliariai atnaujinti telefono operacinę sistemą ir vengti programėlių iš neoficialių šaltinių. Šios funkcijos ypač naudingos vyresniems vartotojams, nes leidžia greičiau pastebėti įtartiną veiklą.

Lyginant su Vakarų Europos rinkomis, Lietuvoje skaitmeninės bankininkystės naudojimas yra itin paplitęs, todėl rizikos mastas taip pat didelis. Tačiau Lietuvos privalumas – gana pažangios bankų programėlės, patogūs tapatybės patvirtinimo sprendimai ir vis daugiau informacijos lietuvių kalba. Trūkumas tas, kad sukčiai taip pat prisitaiko prie vietos konteksto: jie mini Lietuvos bankus, kurjerių tarnybas, mokesčių institucijas, lietuviškus vardus ir vietinius telefono numerius.

Kai prevencija nebeužtenka

Net ir atsargūs vartotojai gali suklysti. Todėl finansinių sukčių rizika vis dažniau vertinama panašiai kaip kitos grėsmės turtui. A. Variakojienės teigimu, draudimas nepakeičia budrumo, tačiau gali tapti papildomu saugumo sluoksniu. BTA nurodo, kad įsigyjant būsto draudimą apsauga nuo sukčių, kai kompensuojami iki 3 tūkst. eurų nuostoliai, suteikiama nemokamai.

Tai aktualu ne tik gyventojams, bet ir Lietuvos verslui, kuris rūpinasi darbuotojų bei jų šeimų skaitmeniniu raštingumu. Kuo daugiau žmonių supranta, kaip veikia sukčiai, tuo mažiau sėkmingų atakų patiria visa rinka.

Išvada: šeimos kibernetinis saugumas turi tapti įpročiu

Pokalbis apie finansinius sukčius neturėtų būti vienkartinis perspėjimas. Lietuvos šeimoms verta susikurti aiškias taisykles, reguliariai jas priminti ir aptarti realius pavyzdžius. Skaitmeninė ekonomika suteikia patogumo, tačiau kartu reikalauja naujų įpročių. Kaip mokome artimuosius saugoti namų raktus ar piniginę, taip pat turime mokyti saugoti prisijungimus, PIN kodus ir skaitmeninę tapatybę.

Norstat apklausa, 2026 m. birželį atlikta BTA draudimo užsakymu, apėmė 1000 Lietuvos respondentų. Analizuojant šią temą buvo vertinti tie apklaustieji, kuriems klausimas aktualus dėl ryšio su tėvais. Rezultatai siunčia aiškią žinutę: Lietuvoje finansinio sukčiavimo prevencija turi prasidėti ne tik bankuose ar technologijų įmonėse, bet ir namuose.