FTMC ir Seržas Gandžumianas kuria tvarią kanapių tekstilę

2028 m. sausį planuojama pristatyti naują ekologiškų laisvalaikio drabužių kolekciją, kuriai Lietuvoje pirmą kartą bus naudojamas tik grynas pluoštinių kanapių pluoštas. Kolekciją kuria Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės technologijų skyriaus mokslininkai kartu su mados dizaineriu Seržu Gandžumianu.

Projektu siekiama sukurti ne tik tvaresnius, bet ir estetiškus drabužius. Mokslininkai taip pat planuoja kanapių verpalus dažyti ne cheminiais, o natūraliais iš biologinės kilmės medžiagų pagamintais dažikliais.

Grynas kanapių pluoštas ir natūralūs dažikliai

FTMC Tekstilės technologijų skyriaus Išmaniosios ir funkcinės tekstilės laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja bei projekto vadovė dr. Aušra Abraitienė teigia, kad pluoštinės kanapės gali tapti tvaresne medvilnės alternatyva.

„Natūralių pluoštų rinkoje pasaulyje dominuoja medvilnė, tačiau jai auginti reikia daug pesticidų ir vandens, būtina sėjomaina. Medvilnės produktyvumas iš hektaro yra santykinai mažas, todėl ji nebelaikoma ekologišku pluoštu. Tuo metu pluoštines kanapes auginti gerokai paprasčiau: joms nereikia cheminių medžiagų, jos nereiklios klimato sąlygoms, nereikalauja sėjomainos, o iš to paties žemės ploto galima gauti maždaug dvigubai daugiau šio pluošto nei medvilnės“, – sakė mokslininkė.

Pasak A. Abraitienės, iš kanapių galima panaudoti praktiškai visą augalą. Iš jo gaminamas tekstilės pluoštas, spaudžiamas aliejus, gaminamos statybinės ir izoliacinės medžiagos. Kanapių pluoštas yra lengvas, stiprus ir ilgaamžis, atsparus pelėsiams bei kandims, pasižymi šilumą izoliuojančiomis savybėmis.

Šiuo projektu siekiama plėsti ekologiškų drabužių rinką ir gamintojams bei vartotojams parodyti naujas aplinkai draugiškos tekstilės gamybos galimybes. 2022 m. FTMC ir S. Gandžumianas jau pristatė bendrą kolekciją, kurioje liemenės, džemperiai ir kelnės buvo pasiūti iš pluoštinių kanapių bei kitų medžiagų mišinių.

Šįkart mokslininkai siekia gaminti megztinių audinius iš grynų kanapių verpalų, be sintetinių priemaišų. A. Abraitienė pabrėžia, kad kanapes lengviau maišyti su sintetiniais pluoštais, tačiau tokie pluoštai gamtoje ilgai nesuyra, o jų tolesnis panaudojimas išlieka problemiškas.

Dar viena projekto naujovė bus natūralus dažymas. Tam gali būti naudojamos augalinės atliekos, kavos tirščiai, išspaudos, medienos perdirbimo atliekos ir kitos biologinės kilmės medžiagos, iš kurių išgaunami spalviniai pigmentai.

„Siekiame, kad visas gamybos procesas nuo pradžios iki pabaigos būtų kuo draugiškesnis aplinkai. Žinomą dizainerį S. Gandžumianą pakvietėme būti partneriu, nes jis turi didelę tvarios ir ekologinės mados patirtį“, – teigė A. Abraitienė.

S. Gandžumianas sako, kad projektas atitinka jo pasirinktą kūrybos kryptį. Dizaineris nuo pat profesinės karjeros pradžios kuria ilgaamžius drabužius iš natūralių medžiagų. Kartu su gyvenimo ir profesine partnere jis jau septintus metus organizuoja tarptautinį tvarios mados festivalį „Sustainable Fashion Week Vilnius“.

Tekstilės gamyba susiduria su perdirbimo iššūkiais

FTMC mokslininkė dr. Ingrida Padleckienė teigia, kad tvaresnė tekstilė turėtų būti gaminama iš atsinaujinančių žaliavų, ilgiau tarnauti ir būti lengviau perdirbama. Jos komanda tiria natūraliųjų pluoštų apdorojimą žemo slėgio plazma. Šis metodas suaktyvina medžiagų paviršių ir gali padėti mažinti cheminių medžiagų bei dažų kiekį dažymo ir apdailos procesuose.

Dažymui ir apdailai taip pat tiriamos biologinės kilmės medžiagos, gaunamos iš žemės ūkio, maisto ir medienos pramonės atliekų. Vertinamos ir iš jų sukurtų medžiagų savybės, įskaitant komfortą, atsparumą aplinkos poveikiui bei ilgaamžiškumą.

FTMC pranešime nurodoma, kad vien Europoje kasmet išmetama apie 7 mln. tonų tekstilės atliekų. Apie 85 proc. jų patenka į bendrųjų atliekų konteinerius, o vėliau yra sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose. Sintetiniai pluoštai tokiose vietose gali nesuirti kelis šimtmečius.

Į specialius konteinerius surenkama apie 15 proc. tekstilės atliekų. Jos rūšiuojamos ir gali būti perdirbamos arba naudojamos techninėms reikmėms, pavyzdžiui, valymo šluostėms gaminti. Pasaulyje į naujus drabužius perdirbama mažiau nei 1 proc. tekstilės atliekų.

Viena iš tokio mažo rodiklio priežasčių – sudėtingas mišrių pluoštų perdirbimas. Iš dviejų ar daugiau skirtingų pluoštų pagamintus gaminius dažnai galima perdirbti tik cheminiu būdu, ištirpinant vieną iš pluoštų. Tam reikia daug cheminių medžiagų, todėl toks procesas taikomas retai, o mišrios tekstilės grąžinimo į naujų gaminių gamybą galimybės išlieka ribotos.

Problemų kelia ne tik atliekos, bet ir pati tekstilės gamyba, kuriai reikia daug žemės, vandens, energijos bei cheminių medžiagų. Maždaug 60–70 proc. šiandienės tekstilės sudaro sintetiniai pluoštai, daugiausia – iš naftos produktų gaminamas poliesteris. Skalbiant sintetinius drabužius į aplinką patenka mikroplastiko dalelės, kurių sulaikymas nuotekų valymo įrenginiuose tebėra iššūkis. Dalis jų patenka į upes, ežerus ir kitus vandens telkinius.

Pasak I. Padleckienės, viena iš tekstilės sektoriaus problemų yra greitoji mada: drabužiai perkami dažniau, dėvimi trumpiau ir greičiau išmetami. Tvaresnės tekstilės sprendimai turi atsižvelgti ne tik į pluošto kilmę, bet ir į gaminio tarnavimo laiką, funkcionalumą bei galimybę jį perdirbti.

Mokslininkė kaip perspektyvias kryptis išskiria vienos rūšies pluošto medžiagas, vilną ir kanapes. Vienpluoštes medžiagas lengviau perdirbti ir grąžinti į tekstilės gamybos procesą. Vilna yra natūralus, atsinaujinantis ir biologiškai skaidus pluoštas, pasižymintis termoreguliacinėmis savybėmis. Ji sugeria drėgmę, mažiau kaupia kvapus, todėl vilnonius drabužius galima skalbti rečiau. Vis dėlto vilnos gavyba taip pat kelia aplinkosauginių iššūkių, todėl svarbu rinktis atsakingai užaugintos ar perdirbtos vilnos gaminius.

Kanapių pluoštą sudėtingiau apdoroti ir paversti minkštais, vartotojams patraukliais drabužiais. Todėl šioje srityje tęsiami tyrimai, kuriais siekiama išsaugoti kanapių tvirtumą bei kitas savybes ir kartu pagerinti gaminių dėvėjimo komfortą.

Naująją FTMC mokslininkų ir S. Gandžumiano kolekciją planuojama pristatyti 2028 m. sausį.