Vilniuje taikomasi į „Revolut“ klientus: kaip saugotis

Vilniuje gyventojai raginami būti itin atidūs: plinta nauja telefoninio sukčiavimo schema, nukreipta į „Revolut“ finansinės programėlės klientus. Apie pavojų informuoja Verkių seniūnija, pabrėždama, kad tokie atvejai aktualūs ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai – nuo Vilniaus iki Kauno, Klaipėdos ar mažesnių miestų, kur skaitmeninės bankininkystės paslaugos naudojamos vis aktyviau.

„Revolut“ Lietuvoje tapo viena populiariausių finansinių technologijų platformų: vartotojai vertina greitus tarptautinius pervedimus, valiutų keitimą, virtualias korteles, momentinius pranešimus apie atsiskaitymus ir patogų išlaidų valdymą telefone. Būtent dėl plataus naudojimo Lietuvos rinkoje ši programėlė tampa patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams.

Kaip veikia naujoji apgavystė per „Viber“?

Pranešama, kad sukčiai gyventojams skambina per „Viber“ programėlę, dažnai slepia telefono numerį ir prisistato tariamais „Revolut“ saugumo specialistais. Pokalbis neretai vyksta anglų kalba, o tai gali sudaryti tarptautinės klientų aptarnavimo komandos įspūdį.

Aukai aiškinama, kad jos „Revolut“ paskyra neva buvo nulaužta arba pastebėtas įtartinas prisijungimas. Tuomet prašoma pateikti prisijungimo duomenis, PIN kodus, elektroninės bankininkystės informaciją arba atidaryti skambučio metu atsiųstą nuorodą. Tokia nuoroda gali imituoti oficialų saugumo patikrinimą, tačiau iš tiesų ji skirta duomenims išvilioti ar prieigai prie paskyros perimti.

Kuo ši schema pavojinga Lietuvos vartotojams?

Telefoniniai sukčiai naudojasi tuo, kad daugelis lietuvių finansines operacijas atlieka išmaniajame telefone. Jei vartotojas atidaro netikrą nuorodą ir patvirtina veiksmus programėlėje, nusikaltėliai gali inicijuoti pavedimus, keisti paskyros nustatymus ar bandyti apeiti saugumo patvirtinimus.

Palyginti su tradiciniais bankais, fintech programėlės veikia greitai ir patogiai, tačiau tai reiškia, kad vartotojo reakcija turi būti dar greitesnė. „Revolut“ turi daug apsaugos priemonių – kortelės užšaldymą, pranešimus realiuoju laiku, vienkartines virtualias korteles ir operacijų kontrolę programėlėje. Vis dėlto jokia technologija neapsaugos, jei pats vartotojas perduos duomenis sukčiams.

Kaip apsisaugoti nuo „Revolut“ ir „Viber“ sukčių?

Ekspertai primena kelias esmines kibernetinio saugumo taisykles. Niekada neatskleiskite slaptažodžių, PIN kodų, kortelės duomenų ar prisijungimo prie elektroninės bankininkystės informacijos. Nespauskite nuorodų, kurias pokalbio metu atsiunčia nepažįstami asmenys, net jei puslapis atrodo panašus į oficialų.

Jeigu sulaukėte įtartino skambučio, nutraukite pokalbį. Patikrinkite paskyrą tik atsidarę oficialią „Revolut“ programėlę arba susisiekę per oficialius pagalbos kanalus. Tas pats galioja ir kitoms finansinėms paslaugoms Lietuvoje – bankai bei teisėti paslaugų teikėjai neprašo slaptažodžių telefonu.

Ką daryti, jei jau paspaudėte nuorodą?

Nedelsdami pakeiskite prisijungimo duomenis, užšaldykite korteles programėlėje, patikrinkite operacijų istoriją ir susisiekite su paslaugos teikėjo klientų aptarnavimu. Jei įtariate, kad praradote pinigus ar duomenis, kreipkitės į policiją. Konsultacijoms galima skambinti Policijos informacijos telefonu +370 700 60000, o skubios pagalbos atveju – bendruoju numeriu 112.

Lietuvos skaitmeninė rinka sparčiai bręsta, todėl kartu auga ir atsakomybė už asmeninį kibernetinį saugumą. Budrumas, kritinis mąstymas ir oficialių kanalų naudojimas šiandien yra tokie pat svarbūs kaip ir pati finansinė technologija.