Ryšių reguliavimo tarnyba keičia taisykles, kurios tiesiogiai palies mobiliojo ryšio operatorius, fiksuotojo interneto tiekėjus, duomenų perdavimo paslaugų teikėjus ir jų klientus visoje Lietuvoje. Nuo lapkričio 1 d. ryšio paslaugų teikėjai turės kur kas operatyviau informuoti vartotojus apie paslaugų sutrikimus, net jei gedimas nėra nacionalinio masto. Tai aktualu ne tik gyventojams Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet ir regionams, kur stabilus interneto ryšys dažnai lemia nuotolinio darbo, e. prekybos ar viešųjų paslaugų prieinamumą.

Iki šiol vartotojai neretai skųsdavosi, kad apie interneto ar mobiliojo ryšio sutrikimus sužino tik patys bandydami prisijungti prie tinklo. Nauja tvarka turėtų padidinti skaidrumą: operatoriai privalės informuoti klientus sutartyse numatytais kanalais, o apie didesnius incidentus, tarptautinių duomenų jungčių pažeidimus ir jų pašalinimą greitai pranešti RRT.

Ką konkrečiai turės užtikrinti operatoriai?

Greitesnis informavimas apie gedimus

Pagrindinė naujovė Lietuvos rinkoje – aiškesnė pareiga nedelsiant pranešti apie ryšio paslaugų teikimo nutrūkimą. Tai svarbu tiek individualiems vartotojams, tiek įmonėms, naudojančioms debesijos sprendimus, mokėjimų sistemas, IP telefoniją ar išmaniuosius įrenginius.

24 valandų terminas dideliems sutrikimams

Jeigu tinklo gedimas paveiks daugiau nei 25 tūkst. vartotojų, jis turės būti pašalintas per 24 valandas. Tokia taisyklė priartina Lietuvą prie pasaulinių tendencijų, kai telekomunikacijų infrastruktūra vertinama kaip kritinė skaitmeninės ekonomikos dalis, o ne tik patogumo paslauga.

Atsarginis maitinimas mobiliojo ryšio tinklams

Elektros energijos tiekimo sutrikimo atveju mobiliojo ryšio operatoriai privalės užtikrinti paslaugų veikimą bent 2 valandas. Be to, atsarginiai maitinimo šaltiniai turės būti testuojami ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Tai ypač svarbu ekstremalių situacijų, audrų, kibernetinių incidentų ar infrastruktūros avarijų metu.

Nuo 2028 m. – daugiau dėmesio tinklų atsparumui

Nuo 2028 m. rugpjūčio 1 d. ryšio paslaugų teikėjams teks pereiti prie brandesnio rizikos valdymo modelio. Jie privalės turėti gedimų šalinimo planus, reguliariai rengti sutrikimų simuliacijas ir pratybas, diegti priemones, leidžiančias užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad ryšio infrastruktūra Lietuvoje turės būti projektuojama ne tik greičiui, bet ir patikimumui.

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad nepertraukiamas ryšys būtinas kasdieniam gyvenimui ir gyvybiškai svarbioms paslaugoms. Nauji reikalavimai turėtų sumažinti sutrikimų skaičių, o jiems įvykus – paspartinti paslaugų atkūrimą gyventojams ir verslui.

Nauda Lietuvos vartotojams ir verslui

Lietuviams tai gali reikšti mažiau netikėtų ryšio pertrūkių, aiškesnę informaciją apie problemas ir greitesnį interneto ar mobiliojo ryšio atkūrimą. Verslui, ypač fintech, logistikos, gamybos, e. prekybos ir IT paslaugų įmonėms, stabilesnis ryšys yra tiesiogiai susijęs su pajamomis, klientų aptarnavimu ir duomenų saugumu.

Lyginant su globalia praktika, Lietuva juda ta pačia kryptimi kaip kitos skaitmeniškai pažangios šalys: ryšio tinklai vertinami kaip strateginė infrastruktūra, o operatoriams keliami ne tik greičio, bet ir atsparumo, skaidrumo bei paslaugų tęstinumo reikalavimai.

Investicijos į patikimesnę skaitmeninę infrastruktūrą

RRT skaičiavimu, naujiems techniniams reikalavimams įgyvendinti ryšio paslaugų teikėjams gali prireikti apie 43 mln. eurų investicijų. Nors tai reikšminga suma Lietuvos rinkai, ilgalaikėje perspektyvoje ji gali sustiprinti 5G, šviesolaidinio interneto, daiktų interneto ir skaitmeninių paslaugų ekosistemą. Patikimesni tinklai taps privalumu tiek vartotojams, tiek įmonėms, kurios renkasi Lietuvą kaip vietą technologijų plėtrai.