Aktyvesnis apsipirkimas internetu, kelionių planavimas ir sezoninių prekių paieškos sukuria palankią terpę sukčiams. Lietuvos vartotojai vasarą dažniau ieško pigesnių skrydžių, apgyvendinimo pasiūlymų, lauko baldų, vandens pramogų įrangos ar sveikatingumo produktų, todėl būtent šios temos vis dažniau išnaudojamos kibernetinėse atakose.

Ryšių bendrovės „Tele2“ duomenys rodo, kad birželį buvo sustabdyta daugiau nei 141 mln. kibernetinių grėsmių. Su bent viena rizika susidūrė beveik 40 proc. įrenginių, naudojančių interneto apsaugos paslaugą. Per tą patį laikotarpį aptikta ir beveik 450 tūkst. pavojingų domenų, svetainių bei nuorodų.

Dažniausia grėsmė – fišingas

Didžiausią užblokuotų incidentų dalį sudarė fišingo atakos – jų fiksuota daugiau kaip 95 mln. Tokiais atvejais sukčiai kuria patikimai atrodančius el. laiškus, SMS žinutes, socialinių tinklų reklamas ar interneto svetaines, imituojančias bankus, kurjerių bendroves, e. parduotuves ar valstybines institucijas.

Pagrindinis tikslas – priversti žmogų įvesti prisijungimo duomenis, banko kortelės informaciją ar kitus asmens duomenis. Lietuvos rinkoje tai ypač aktualu, nes gyventojai aktyviai naudojasi elektronine bankininkyste, mobiliaisiais parašais, e. prekyba ir skaitmeninėmis paslaugomis tiek Vilniuje, tiek Kaune, Klaipėdoje ar mažesniuose miestuose.

Kenkėjiškos programos ir nesaugios svetainės

Be fišingo, birželį buvo užblokuota daugiau nei 71 mln. su kenkėjiška programine įranga susijusių grėsmių, daugiau kaip 65 mln. bandymų pasiekti nepatikimus interneto adresus ir beveik 5,8 mln. pažeistų svetainių. Tai rodo, kad problema nėra tik pavienės apgaulingos žinutės – sukčiai veikia per visą skaitmeninę infrastruktūrą.

Netikros e. parduotuvės prisitaiko prie sezono

Vasarą sukčiai itin dažnai kuria netikras elektronines parduotuves. Jose siūlomi griliai, sodo baldai, pripučiamos valtys, baseinai, sporto įranga ar kitos sezono prekės. Tokios svetainės gali atrodyti profesionaliai: naudojamos kokybiškos nuotraukos, tariami klientų atsiliepimai, aiškiai matomos didelės nuolaidos.

Tačiau pavojus slypi detalėse. Dažnai trūksta aiškių įmonės kontaktų, nenurodomos grąžinimo sąlygos, o atsiskaityti prašoma neįprastais būdais. Įvedus mokėjimo kortelės duomenis prekės gali būti nepristatytos, o finansinė informacija panaudota tolimesniam sukčiavimui.

Melagingos sveikatos naujienos

Kita sparčiai plintanti schema – apgaulingos sveikatos ar gerovės naujienos. Vartotojams rodomi straipsniai apie stebuklingus papildus, svorio metimo priemones ar tariamus gydytojų patarimus. Tokie puslapiai dažnai skatina palikti telefono numerį, el. paštą ar banko duomenis.

Kuo naudingos interneto apsaugos paslaugos?

Šiuolaikinės kibernetinio saugumo paslaugos veikia kaip papildomas apsaugos sluoksnis tarp vartotojo ir pavojingo turinio. Jos gali blokuoti kenkėjiškas svetaines, įspėti apie fišingo nuorodas, riboti prieigą prie pavojingų domenų ir sumažinti riziką įdiegti kenksmingą programinę įrangą.

Lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuva išsiskiria aukštu skaitmeninių paslaugų naudojimu, todėl tokie sprendimai tampa svarbūs ne tik namų vartotojams, bet ir smulkiam verslui. E. parduotuvės, paslaugų teikėjai ir biurai gali sumažinti duomenų nutekėjimo, finansinių nuostolių bei reputacijos praradimo riziką.

Kaip apsisaugoti Lietuvos vartotojams?

Prieš perkant mažiau žinomoje e. parduotuvėje verta patikrinti jos rekvizitus, kontaktus, grąžinimo taisykles ir realius klientų atsiliepimus. Įtarimų turėtų kelti pernelyg didelės nuolaidos, spaudimas pirkti iš karto ar prašymas atsiskaityti pavedimu į neaiškią sąskaitą.

Taip pat rekomenduojama nespausti netikėtai gautų nuorodų. Saugiau reikiamą svetainę atsidaryti rankiniu būdu naršyklėje. Kiekvienai paskyrai naudokite skirtingus slaptažodžius, įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją ir reguliariai atnaujinkite telefono, kompiuterio bei naršyklės programinę įrangą.

Ką daryti, jei duomenys jau pateko sukčiams?

Jeigu įvedėte mokėjimo ar prisijungimo duomenis į įtartiną svetainę, nedelskite. Kreipkitės į banką, užblokuokite kortelę, pakeiskite slaptažodžius ir apie incidentą praneškite policijai. Jei įrenginyje buvo įdiegta neaiški programa, ją pašalinkite ir atlikite saugumo patikrą.

Vasaros kibernetinės grėsmės nėra tik technologijų entuziastų problema. Jos tiesiogiai paliečia Lietuvos vartotojus, šeimas ir verslus, todėl skaitmeninis atsargumas tampa kasdienės higienos dalimi.