Lietuvos inovacijų politika: 3i planas technologijų verslui

Valstybės kontrolės atliktas verslo inovacijų skatinimo sistemos auditas tapo svarbiu signalu Lietuvos technologijų ekosistemai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad audite iškelti klausimai nėra netikėti – jie jau įtraukti į ekonomikos transformacijos planą 3i, kuris apima inovacijas, investicijas ir institucijų modernizavimą. Lietuvos rinkai tai aktualu todėl, kad nuo valstybės gebėjimo efektyviai finansuoti MTEP ir padėti įmonėms komercializuoti technologijas priklauso, ar daugiau sprendimų bus kuriama ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuose.

Ministerijos teigimu, siekiama pereiti nuo formalaus paramos priemonių skaičiavimo prie aiškiai pamatuojamos ekonominės grąžos. Kitaip tariant, svarbiausias rodiklis turėtų būti ne vien paskirstytos lėšos, o nauji produktai, patentai, eksporto augimas, didesnis produktyvumas ir konkurencingos technologijos, kurios gali būti naudojamos Lietuvos bei tarptautinėse rinkose.

Kas keičiasi pagal 3i planą?

3i planas numato stiprinti visą inovacijų kelią – nuo idėjos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki produkto patekimo į rinką. Tai ypač svarbu Lietuvos startuoliams, gamybos įmonėms, fintech, biotechnologijų, lazerių, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo sektoriams, kuriems dažnai reikia ne tik finansavimo, bet ir aiškių taisyklių, ekspertinės pagalbos bei greitesnio sprendimų priėmimo.

Pagrindinės sistemos funkcijos verslui

Planuojama daugiau dėmesio skirti efektyvesniam inovacijų finansavimui, technologijų komercializavimui, verslo investicijoms į MTEP, rezultatų vertinimui ir mažesnei priklausomybei nuo Europos Sąjungos finansavimo. Lietuviams verslininkams tai gali reikšti paprastesnį kelią nuo prototipo iki realaus produkto, kuris būtų parduodamas Lietuvos rinkoje ir eksportuojamas į užsienį.

Inovacijų agentūros vaidmuo 2026–2030 m.

Šie prioritetai perkeliami ir į Inovacijų agentūros 2026–2030 m. strategiją. Agentūrai keliami tikslai skatinti aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, didinti įmonių produktyvumą, plėsti eksportą ir stiprinti inovacijų ekosistemą. Agentūros vadovė Monika Paulė akcentuoja, kad inovacijų politika turi būti vertinama pagal realų poveikį ekonomikai, o ne tik pagal administruojamų priemonių kiekį.

Lietuvos technologijų bendruomenei tai svarbu ir dėl tarptautinės konkurencijos. Estija, Suomija ar Izraelis jau seniai inovacijas sieja su eksportu, duomenimis grįstu valdymu ir greitu technologijų komercializavimu. Lietuva, turėdama stiprius talentus Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, siekia panašaus modelio – kad mokslas, verslas ir viešasis sektorius veiktų kaip viena sistema.

MTEP mokestinės paskatos: mažiau biurokratijos, daugiau aiškumo

Vienas praktiškiausių pokyčių verslui – MTEP mokestinių paskatų tobulinimas. Ministerija siekia, kad įmonėms būtų lengviau įrodyti, kurios veiklos priskiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, paprasčiau pagrįsti išlaidas ir sumažinti administracinę naštą. Didesnis teisinis tikrumas ypač aktualus mažoms ir vidutinėms technologijų įmonėms, kurios dažnai neturi didelių teisinių ar finansinių komandų.

Nauda Lietuvos įmonėms ir vartotojams

Jeigu sistema veiks sklandžiau, Lietuvos verslas galės greičiau kurti naujas programinės įrangos platformas, automatizavimo sprendimus, skaitmenines paslaugas, medicinos technologijas ar tvarius gamybos procesus. Vartotojams tai gali reikšti modernesnes paslaugas lietuvių kalba, geresnę skaitmeninę patirtį, daugiau vietoje sukurtų technologinių produktų ir konkurencingesnes kainas.

Kodėl tai svarbu Lietuvos rinkai?

Valstybės kontrolės rekomendacijos iš esmės patvirtina, kad Lietuvai būtina inovacijų politika, orientuota į rezultatą. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad pasirinkta 3i kryptis turi padėti valstybės investicijas paversti realiais pasiekimais – naujomis technologijomis, produktais, eksportu ir aukštesniu Lietuvos ekonomikos konkurencingumu.

Lietuvos rinkai tai gali tapti lūžio tašku: nuo fragmentuotos paramos sistemos pereinama prie nuoseklesnio inovacijų valdymo. Jei reforma bus įgyvendinta efektyviai, lietuviški technologijų sprendimai turės daugiau galimybių konkuruoti ne tik Baltijos šalyse, bet ir globaliose rinkose.