4 Minutės
Lietuvoje sparčiai populiarėjančios internetinės prekybos platformos „Temu“ ir „Shein“ vilioja pirkėjus itin žemomis kainomis, plačiu prekių pasirinkimu ir agresyvia mobiliosios programėlės rinkodara. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) primena: maža kaina ne visada reiškia gerą sandorį, ypač kai kalbama apie elektroniką, žaislus, kosmetiką ar bižuteriją.
Nors VVTAT teigia iš Lietuvos gyventojų beveik negaunanti skundų dėl „Temu“ ir „Shein“ įsigytų prekių saugos ar kokybės, tarptautiniai tyrimai rodo kitokią realybę. Europos vartotojų organizacijų atliktas patikrinimas parodė, kad net 96 proc. tirtų šių platformų gaminių neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų. Tai itin svarbi žinutė Lietuvos rinkai, kurioje e. prekyba tampa kasdieniu įpročiu tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek mažesniuose miestuose.
Kodėl lietuviai retai skundžiasi?
Pasak VVTAT vadovės Godos Aleksaitės, vartotojai dažnai pasirenka paprasčiausią kelią: jei prekė neatitinka lūkesčių, ją grąžina pardavėjui ir atgauna pinigus. Dėl to oficialių skundų statistika neparodo viso problemos masto. Pirkėjas gali manyti, kad situacija išspręsta, tačiau nesaugios prekės rizika lieka neįvertinta.
Ypač pavojinga tai, kad vartotojas ne visada gali pats nustatyti, ar produktas saugus. Iš išorės paprastas USB įkroviklis, LED lemputė, vaikiškas žaislas ar kosmetikos priemonė gali atrodyti tvarkingai, tačiau jų sudėtyje arba konstrukcijoje gali būti pavojingų medžiagų, prastos izoliacijos, nekokybiškų komponentų ar netinkamo ženklinimo.
Didžiausios rizikos: elektronika, žaislai ir kosmetika
Tarptautiniai duomenys rodo, kad dauguma pavojingų produktų į Europą patenka iš trečiųjų šalių, o didelė jų dalis siejama su Kinijos gamintojais. Apie 40 proc. nesaugių prekių sudaro žaislai. Plastikiniai ir guminiai gaminiai gali turėti ftalatų, nikelio, kadmio, boro ar kitų cheminių medžiagų, kurios Europos Sąjungoje griežtai ribojamos.
Elektronikos kategorijoje rizika dar labiau susijusi su technologiniu saugumu. Pigūs įkrovikliai, adapteriai, laidai, išmanieji priedai ar smulkūs buitiniai įrenginiai gali būti pagaminti iš nepatvarių detalių, turėti nepakankamai apsaugotus laidus ar neatitikti elektros saugos standartų. Tokie produktai gali perkaisti, lydytis, sugesti ar net sukelti gaisro pavojų.
Kosmetikos srityje pirkėjai taip pat turėtų būti atidūs. VVTAT atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, leidžiami kiti cheminės sudėties standartai nei Europos Sąjungoje. Tai nereiškia, kad visi produktai yra nesaugūs, tačiau lietuviams svarbu tikrinti sudėtį, sertifikatus ir pardavėjo patikimumą.
„Temu“ ir „Shein“ privalumai – kodėl platformos tokios populiarios?
Technologiniu požiūriu šios platformos yra labai efektyvios. Jos siūlo personalizuotas rekomendacijas, greitą prekių paiešką, patogų atsiskaitymą telefonu, nuolaidų sistemas ir žaidybinius elementus, skatinančius pirkti dažniau. Lietuvos vartotojams tai atrodo patrauklu: už kelis eurus galima įsigyti telefono dėklą, kabelį, drabužį, aksesuarą ar namų apyvokos prekę.
Vis dėlto, lyginant su vietinėmis ar Europos Sąjungoje veikiančiomis e. parduotuvėmis, svarbiausias skirtumas yra atsakomybės grandinė. Lietuvos ar ES pardavėjams taikomi aiškesni saugos, grąžinimo, garantijos ir ženklinimo reikalavimai. Perkant iš trečiųjų šalių vartotojo apsauga dažnai silpnesnė, o ginčus spręsti sudėtingiau.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuvos e. prekybos įmonėms „Temu“ ir „Shein“ kelia didelį kainų spaudimą. Tačiau vietos verslas gali konkuruoti patikimumu: aiškia garantija, greitesniu pristatymu, lietuviška klientų aptarnavimo kalba, atitiktimi ES standartams ir skaidria produkto informacija. Tai ypač aktualu elektronikos, vaikų prekių, grožio ir sveikatos kategorijose.
Kaip saugiau pirkti internetu?
Prieš užsisakant prekes iš tarptautinių platformų verta patikrinti, ar produktas turi CE ženklinimą, ar pateikta aiški sudėtis, gamintojo informacija, saugos instrukcijos ir realūs vartotojų atsiliepimai. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kūdikių prekes, žaislus, elektrotechniką, kosmetiką ir bižuteriją.
Jei prekė skirta vaikui, liečiasi su oda arba jungiama į elektros tinklą, geriau rinktis patikimesnį pardavėją. Mažos vertės siuntiniai kasdien masiškai keliauja į Europos Sąjungą – skaičiuojama, kad jų gali būti apie 12 mln. per dieną. Todėl vien institucijų kontrolės nepakanka: saugesnė e. prekyba prasideda nuo informuoto pirkėjo.
Lietuvos vartotojams svarbiausia neatsisakyti technologijų teikiamo patogumo, bet vertinti riziką. Pigus produktas gali būti naudingas kasdieniam naudojimui, tačiau kai kalbama apie saugą, sveikatą ir namų aplinką, patikimumas turėtų būti svarbesnis už mažiausią kainą.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą