Neseniai vykusioje tinklalaidėje „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas pareiškė, kad bendrovė ir toliau skelbs daug jos modelių sukurtų matematinių rezultatų, o dar daugiau jų jau laukia paskelbimo. Jis pripažino sunkumus, su kuriais susiduria tyrėjai, bandydami interpretuoti šiuos rezultatus, tačiau pabrėžė, kad „OpenAI“ neketina šio darbo stabdyti.
Tinklalaidėje „Cheeky Pint“ Altmanas sakė: „Manau, kad apskritai kiekvienas turi teisę žinoti, kaip veikia pasaulis, tačiau suprantu metodologinius iššūkius, su kuriais susiduria tyrėjai.“ Tame pačiame pokalbyje jis aiškiai pasisakė už prieigą prie fundamentalių žinių: „Esu visiškai tikras dėl vieno: žmonija nusipelno žinoti fundamentinius dalykus, todėl neturėtume svarbaus ir gyvybiškai reikšmingo mokslinio atradimo laikyti tik sau. Pasaulis nusipelno žinoti šiuos faktus.“
Altmano komentarai – vienas pirmųjų aiškių „OpenAI“ vadovo atsakų į diskusijas dėl naujausių bendrovės matematikos publikacijų. Pastaraisiais mėnesiais laboratorijai paskelbus reikšmingų rezultatų, jų pristatymas buvo chaotiškas, o papildomų paaiškinimų pateikta mažai. Todėl daugelis matematikų džiaugėsi atradimais, tačiau liko sutrikę dėl įrodymų ir konteksto. Tyrėjų teigimu, vien per pastarąjį mėnesį „OpenAI“ paskelbė šimtus įrodymų ir rezultatų, kurių daugelį jie apibūdina kaip labai trumpas, sunkiai įskaitomas ir dviprasmiškas tekstines ataskaitas.
Su žiniasklaida kalbėję matematikai ne kartą kritikavo „OpenAI“ informacijos skelbimo praktiką, nurodydami netinkamą autorystės priskyrimą, nepakankamą kontekstinę medžiagą ir kruopštaus patikrinimo stoką. Kritikų teigimu, tokia situacija akademinei bendruomenei užkrauna varginančią įrodymų tikrinimo naštą, o bendrovė tuo pat metu toliau skelbia naujus rezultatus.

Tuo pat metu „OpenAI“ susiduria su kaltinimais, kad nuo visuomenės nuslėpė kai kuriuos svarbius atradimus. Kritikai nurodo tris reikšmingus tariamus proveržius matematikos, fizikos ir informatikos srityse bei teigia, kad vieno iš jų – Jango ir Millso teorijos, kuri yra daugelio šiuolaikinės dalelių fizikos matematinių modelių pagrindas, – detalės taip ir nebuvo paviešintos. „OpenAI“ teigė, kad kai kurias detales sulaikė nedidelės atrinktų ekspertų grupės siūlymu, kad rezultatai būtų pateikti aiškiau. Tačiau anksčiau bendrovei patarinėję asmenys sako, jog šis sprendimas prieštaravo jų rekomendacijoms.
Altmanas atskleidė, kad bendrovės sukuriamų matematinių rezultatų apimtis gerokai viršija jau paskelbtų darbų mastą. Paklaustas, ar „OpenAI“ turi daugiau išvadų, neskaitant šimtų neseniai paviešintų įrodymų, jis atsakė: „Taip, neabejotinai turime.“ Jis taip pat pripažino, kad laboratorijos dėmesys matematinių problemų sprendimui kurį laiką „tapo nevaldomas“, tačiau šias pastangas apibūdino kaip sąmoningą modelių galimybių ribų tikrinimą. Altmanas teigė, kad inžinieriai sukūrė vidinį kanalą „Palaikyk mano alų“, skirtą modeliams pateikti sunkiausias mokslines problemas ir vertinti jų veikimą.
Altmanas apskaičiavo, kad „OpenAI“ sudėtingoms matematikos problemoms spręsti išleido šimtus milijonų dolerių, įskaitant daugiau nei 10 mln. dolerių, skirtų Navjė ir Stokso lygtims – dalinių diferencialinių lygčių sistemai, aprašančiai skysčių dinamiką, – nagrinėti. Šie skaičiai parodo privataus finansavimo, skiriamo fundamentiniams tyrimams, mastą. Kai kurie mokslininkai nerimauja, kad tokie ištekliai gali nustelbti akademines grupes, neturinčias panašių biudžetų.
Altmanas teigia, kad „OpenAI“ ir toliau skelbs DI sukurtus matematinius rezultatus, nepaisydama tyrėjų nuogąstavimų, o dar daug išvadų laukia paskelbimo.


.avif)

Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.