NATO Lietuvoje ir Latvijoje išbandė 5G kaip jutiklį

NATO Latvijoje išbandė komercinio 5G tinklo naudojimą karinėms reikmėms, įprastų 5G ryšio bokštų panaudojimą pasyviais jutikliais ir tarpvalstybinę kovą su dronais, kai Lietuvoje pakilęs dronas buvo neutralizuotas Latvijoje. Eksperimentas spalio 19–30 dienomis vyko Ādažių karinėje bazėje netoli Rygos.

Spalio 30 dieną pasibaigusio eksperimento „Digital Backbone Experimentation“, arba „DiBaX 2026“, rezultatus pristatė NATO Sąjungininkų transformacijos vyriausiasis vadas admirolas Pierre'as Vandier. Jis taip pat teigė, kad NATO, pasitelkusi agentinį dirbtinį intelektą, per kelias valandas susiejo taikinių nustatymo sistemą „Maven“ su nacionaline karine sistema.

„Sujungėme sistemas, kurios niekada nebuvo sukurtos tarpusavyje bendrauti, o dirbtinis intelektas padėjo įveikti sąveikumo kliūtis. Pirmą kartą, pavyzdžiui, „Maven“ sistema bendravo su nacionaline sistema, ir tai per kelias valandas pavyko sutvarkyti naudojant agentinį DI“, – sakė P. Vandier.

NATO savo „Palantir“ dirbtiniu intelektu paremtos sistemos „Maven Smart System“ versiją įsigijo 2025 metais. Ji skirta padėti vadams sujungti žvalgybos informaciją ir paspartinti sprendimų priėmimą. P. Vandier neatskleidė, kurios šalies sistema buvo susieta su „Maven“. Šiame kontekste agentinis DI reiškia programinę įrangą, galinčią savarankiškai atlikti kelių etapų užduotis, įskaitant nustatyti, kaip dvi sistemos turėtų keistis duomenimis.

Bandymas su dronu apėmė Lietuvą ir Latviją

Vienas bandymų peržengė nacionalinę sieną. Dronas pakilo Lietuvoje, įskrido į Latviją ir ten buvo neutralizuotas kovos su dronais sistema, teigė P. Vandier. Tai buvo vienas iš kelių NATO daugiasluoksnės kovos su bepiločiais orlaiviais iniciatyvos bandymų. Ja siekiama patikrinti, kaip skirtingų šalių ir įmonių jutikliai bei ginklų sistemos gali veikti kartu, sudarydami daugiasluoksnę apsaugą nuo dronų.

„Net jei šį rytą tai nepavyko, šią savaitę tai buvo atlikta. Dronas pakilo Lietuvoje, atskrido čia ir buvo neutralizuotas kovos su dronais sistema“, – sakė P. Vandier.

Eksperimento scenarijai apėmė vadinamąsias pilkosios zonos situacijas, kurios nepasiekia NATO sutarties 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos taikymo ribos. Tarp jų – dronų įskridimai ir povandeninių kabelių pažeidimai Baltijos jūroje.

5G tinklas išbandytas ryšiui ir objektams aptikti

Per „DiBaX“ NATO išbandė tris būdus užtikrinti pajėgų ryšį. Pirmuoju atveju priimančiosios šalies komerciniame 5G tinkle buvo sukurta privati, rezervuota ir kariniam naudojimui apsaugota tinklo dalis. Ji turėtų leisti atvykstančioms NATO pajėgoms nuo pirmosios dienos naudotis vadovavimo ir duomenų ryšiu, kol bus įdiegta jų pačių infrastruktūra.

Antruoju bandymu tikrintas automatinis ryšio maršruto pakeitimas, kai vienas kanalas slopinamas. Buvo naudojamas skirtingų dažnių radijo ryšys, palydovinės jungtys, įskaitant tiesioginį 5G ryšį su įrenginiais, ir troposferinis ryšys, kai radijo signalai atspindimi nuo apatinių atmosferos sluoksnių, kad pasiektų už horizonto esančias vietas.

Trečiajame bandyme įprasti 5G ryšio bokštai naudoti kaip pasyvūs jutikliai, galintys aptikti jų aprėpties zonoje judančius objektus. Toks metodas ypač aktualus miestuose, kuriuose ryšio bokštų tinklas tankus. P. Vandier taip pat sakė, kad lauke dirbusi medikų komanda tinklu gydytojams Jungtinėse Valstijose perdavė pacientų biometrinius duomenis.

Dar viena kryptis, pavadinta „Next Generation Targeting“, buvo skirta dirbtiniu intelektu paremtai sprendimų paramai išbandyti. Ja siekta sutrumpinti laiką nuo informacijos surinkimo iki veiksmo. P. Vandier teigė, kad savaitės pabaigoje taikinių nustatymo procesas vyko pastebimai greičiau nei jos pradžioje. Jis taip pat pripažino, kad dalis bandymų nepavyko, tačiau NATO sąmoningai prisiėmė tokią riziką.

Eksperimente dalyvavo Latvija, Lietuva, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Suomija ir kitos sąjungininkės. Prie jo prisidėjo NATO struktūros, įskaitant inovacijų akceleratorių DIANA ir NATO ryšių bei informacijos agentūrą. Dalyvavo daugiau kaip 60 technologijų bendrovių, tarp jų – „Ericsson“, „Nokia“, „Thales“ ir Portugalijos dronų gamintoja „TEKEVER“. Latvijos telekomunikacijų bendrovė „LMT“ buvo techninė integratorė.

Šis eksperimentas Latvijoje surengtas penktus metus iš eilės. Renginį spalio 29–30 dienomis užbaigė NATO FUSE gyvomis lauko demonstracijomis. Spalio 30 dieną Latvijoje lankėsi NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV oro pajėgų generolas Alexusas Grynkewichas, kuris susitiko su prezidentu Edgaru Rinkēvičiumi.

Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis renginio metu paskelbė, kad 2027 metais Latvijoje ir Nyderlanduose bus atidaryti du bandomieji Europos dronų technologijų centrai. Jie turėtų paspartinti dronų ir kovos su dronais technologijų kūrimą bei bandymus bendradarbiaujant su NATO.

„Kitas iššūkis, ir pats sunkiausias, yra įdiegimas“, – sakė P. Vandier.