Ekrano dalijimasis: kaip sukčiai pasiekia jūsų pinigus

Sukčiams nebūtina žinoti jūsų slaptažodžio ar banko kortelės duomenų. Įtikinę jus pasidalyti telefono ekranu ar įsidiegti nuotolinės prieigos programą, jie gali matyti asmeninę informaciją, o kai kuriais atvejais – ir valdyti įrenginį. Apie tokių apgavysčių veikimo principus ir būdus nuo jų apsisaugoti pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Užsienio bankų duomenys rodo, kad tokios schemos gali atnešti didelių nuostolių. Jungtinės Karalystės banko „Santander UK“ duomenimis, 2024 metais jo klientai dėl apgavysčių, susijusių su ekrano dalijimusi ar nuotoline prieiga, prarado daugiau nei 1,8 mln. svarų sterlingų.

Kaip veikia ekrano dalijimosi apgavystės

Dažniausiai viskas prasideda nuo įprasto pokalbio. Sukčius gali prisistatyti investavimo konsultantu, pasiūlyti padėti užsidirbti arba pranešti apie tariamą problemą su banko sąskaita ar telefonu.

„Pavyzdžiui, jums paskambina neva banko darbuotojas ir praneša pastebėjęs įtartiną operaciją. Jis pasiūlo padėti ją sustabdyti, tačiau pirmiausia paprašo įjungti ekrano dalijimosi funkciją. Toks prašymas žmogui gali atrodyti logiškas – juk darbuotojas esą nori padėti. Tačiau iš tiesų sukčiui taip suteikiama galimybė matyti jūsų asmeninę informaciją“, – aiškina M. Kutkaitis.

Prisidengiant investavimu taikoma panaši schema. Tariamas konsultantas gali siūlyti padėti susikurti investavimo paskyrą, pervesti pirmąją įmoką ar atsiimti pelną. Tam žmogaus prašoma pasidalyti ekranu arba įsidiegti programėlę, kad konsultantas galėtų „parodyti, ką spausti“.

Dalijantis ekranu sukčius realiuoju laiku gali matyti atidaromas programėles, gaunamus pranešimus, banko sąskaitų likučius ir ekrane rodomus patvirtinimo kodus. Todėl jautri informacija gali būti perduota net ir neatskleidus slaptažodžio.

Dar didesnė rizika kyla įsidiegus nuotolinės prieigos programą, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar „TeamViewer“. Tai teisėti techninės pagalbos įrankiai, tačiau jais gali pasinaudoti ir sukčiai. Atsižvelgiant į telefono operacinę sistemą ir suteiktus leidimus, tokios programos gali leisti ne tik stebėti ekraną, bet ir valdyti įrenginį: atidaryti programėles, spausti mygtukus ar inicijuoti tam tikrus veiksmus.

„Svarbu tai, kad sukčiui nebūtinai reikia įveikti banko apsaugos sistemų. Dažnai jis siekia, kad reikiamą veiksmą patvirtintų pats žmogus. Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali inicijuoti mokėjimą ir įtikinti klientą jį patvirtinti per „Smart-ID“, aiškindamas, kad taip tikrinamas sąskaitos saugumas. Taigi didžiausią grėsmę kelia ne pati programa, o galimybė ją pasitelkti manipuliuojant žmogaus pasitikėjimu“, – teigia ekspertas.

Kada pokalbį reikėtų nutraukti

Sukčiai retai iš karto prašo visiškos prieigos prie telefono. Dažniau jie pradeda nuo nedidelio prašymo, pavyzdžiui, parodyti ekraną ar atidaryti konkrečią programėlę. Vėliau prašoma prisijungti prie interneto banko, suteikti papildomų leidimų arba patvirtinti operaciją.

„Tokiose situacijose svarbu atkreipti dėmesį į veiksmų seką. Pavyzdžiui, tariamas banko darbuotojas iš pradžių paprašo parodyti ekraną, vėliau – prisijungti prie interneto banko, o galiausiai – patvirtinti užklausą per „Smart-ID“. Kiekvienas veiksmas atskirai gali atrodyti įprastas, tačiau visi kartu jie leidžia sukčiui stebėti jūsų finansinę informaciją ir nukreipti jus jam naudinga linkme“, – sako M. Kutkaitis.

Svarbu suprasti, ką patvirtinate elektroninės atpažinties priemonėmis. „Smart-ID“ PIN1 kodas naudojamas tapatybei patvirtinti ir prisijungti prie elektroninių paslaugų, o PIN2 – mokėjimams ir kitiems veiksmams pasirašyti.

„Sukčius gali teigti, kad reikia patvirtinti tapatybę ar atšaukti įtartiną mokėjimą. Tačiau telefone pasirodžiusi užklausa iš tiesų gali būti skirta pinigų pervedimui. Todėl niekada netvirtinkite veiksmų, kurių patys neinicijavote. Jei pašnekovas prašo suteikti prieigą prie telefono, geriausia nutraukti pokalbį ir savarankiškai susisiekti su banku oficialiu numeriu“, – perspėja ekspertas.

Jei įtariate, kad telefono ekranu dalijotės su sukčiumi, nedelsdami:

• nutraukite pokalbį ir ekrano bendrinimą;
• išjunkite „Wi-Fi“ ryšį ir mobiliuosius duomenis, jei suteikėte nuotolinę prieigą;
• iš kito saugaus įrenginio pakeiskite svarbiausius slaptažodžius;
• pašalinkite įtartinas programas ir patikrinkite joms suteiktus leidimus;
• kuo greičiau informuokite banką apie suteiktą prieigą ir atliktus veiksmus.

„Vien nutraukti pokalbį nepakanka. Sukčius galėjo pamatyti prisijungimo duomenis, inicijuoti mokėjimus arba, gavęs platesnius leidimus, pakeisti telefono nustatymus. Net jei pinigai iš sąskaitos nedingo, tai dar nereiškia, kad jūsų duomenys saugūs. Todėl svarbu kuo greičiau susisiekti su banku ir nurodyti, kokią prieigą suteikėte bei kokius veiksmus atlikote“, – aiškina M. Kutkaitis.

Jei abejojate įrenginio saugumu, ekspertas rekomenduoja kreiptis į techninės pagalbos specialistus, o apie galimą sukčiavimą pranešti policijai. „Sukčiui nebūtina iš karto pavogti pinigų. Kartais pirmasis jo tikslas – gauti informaciją ar prieigą, kuria galėtų pasinaudoti vėliau. Todėl telefono ekrano saugumą vertinkite taip pat atsakingai kaip ir banko prisijungimo duomenų apsaugą“, – apibendrina ekspertas.