4 Minutės
Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad 2025 m. apie 30,2 % 16–74 metų gyventojų susidūrė su priešiškomis ar žeminančiomis žinutėmis internete. Nors bendras rodiklis Lietuvoje iš esmės nepakito nuo 2023 m. (30,1 %), detalūs duomenys atskleidžia pokyčius: mažėja asmeniškai nukreiptų patyčių, tačiau didėja konfliktai dėl vertybių, politikos, religijos ir kilmės. Šis tendencijų poslinkis svarbus tiek lietuviams, tiek Lietuvos rinkos technologijų sprendimų kūrėjams, verslams Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose.
Jaunimas ir rizika: kodėl 16–29 m. grupė išlieka pažeidžiama
Jauni žmonės aktyviausiai dalyvauja socialiniuose tinkluose: ne tik skaito, bet ir kuria turinį, todėl į konfliktines situacijas patenka dažniau. 2025 m. net 40,7 % 16–24 metų asmenų nurodė, kad matė ar patyrė žeminančias žinutes (2023 m. – 46,7 %). Visai grupei iki 29 metų 2025 m. rodiklis buvo apie 41,6 % (2023 m. – 45,5 %). Dažniausiai žeminančios žinutės Lietuvoje nukreiptos dėl:
- politinės ar socialinės nuomonės (~29,5 %);
- seksualinės orientacijos (~27,2 %);
- lyties (~18,3 %);
- rasės ar etninės kilmės (~22,2 %).
Amžiaus įtaka: vyresnėms grupėms keičiasi rizikos pobūdis
Vyresnėse grupėse bendri rodikliai mažesni, tačiau per pastaruosius metus jie išaugo: 35–44 metų grupėje priešiškų žinučių patyrė 39,6 % (2023 m. – 34,4 %), o 45–54 m. grupėje – 26,2 % (2023 m. – 23,8 %). Pastebima kryptis – su amžiumi sumažėja patyčios dėl seksualinės orientacijos ir lyties, bet daugėja konfliktų dėl politinių ar socialinių pažiūrų, rasės ir kitų asmeninių savybių. Tai atspindi platesnį poveikį Lietuvos rinkos viešajai erdvei, nes diskusijose įsitraukia ir aktyvūs verslo bei politikos dalyviai.
Daugėja diskusijų apie vertybes ir tapatybę
Exact duomenys rodo temų pokyčius 16–74 metų grupėje:
- politinių ar socialinių pažiūrų ginčai – 24,4 % (buvo 23,3 %);
- konfliktai dėl rasės/etninės kilmės – 12,3 % (10,9 %);
- religiniai/neitikimo pagrindu kylančios diskusijos – 8,1 % (6,4 %);
- žinutės dėl negalios – 5,4 % (4,6 %);
- kiti asmeniniai bruožai – 8,3 % (7,7 %).
Tuo pačiu mažėjo žinučių, nukreiptų į seksualinę orientaciją (17,0 % nuo 19,1 %) ir lytį (9,8 % nuo 10,1 %).
Kaip technologijos keičia problemos valdymą
Skaitmeninė ekosistema Lietuvoje – nuo miestų centrų Vilniuje iki Kaune veikiančių startuolių – aktyviai diegia sprendimus, skirtus mažinti žeminantį turinį. Populiarios priemonės:
1) Automatinė moderacija ir AI filtrai
Dirbtinio intelekto modeliai ir natūralios kalbos apdorojimas (NLP) padeda nustatyti ir žymėti agresyvius komentarus realiu laiku. Lietuvos rinkos sprendimai dažnai integruojami su lietuvių kalbos palaikymu arba lokalizuojami vietiniams portalams ir e. komercijai.
2) Bendruomenės moderacija ir ataskaitų funkcijos
Reporting mygtukai, bendruomenės standartai ir skaidri sankcijų politika leidžia platformoms greičiau reaguoti. Verslams Lietuvoje verta įsidiegti aiškias komunikacijos taisykles ir greitas atsiliepimų grandines.
3) Trečiųjų šalių paslaugos
Moderavimo paslaugos „moderation-as-a-service“ ir hibridiniai sprendimai (AI + žmogaus peržiūra) populiarėja tarp lietuviškų projektų, kurie nori užtikrinti kokybę ir atitikti vietos teisę.
Privalumai, palyginimai ir praktiniai panaudojimo atvejai
Kaip tai veikia Lietuvos verslus ir vartotojus?
- E. komercija: automatizuota moderacija mažina įžeidimų riziką komentarų skiltyse ir saugo klientų pasitikėjimą.
- Žiniasklaida: redakcijos Vilniuje gali naudoti AI įrankius filtruoti trolius ir kenksmingą turinį.
- Švietimas ir VšĮ: mokyklos ir nevyriausybinės organizacijos Kaune bei kituose miestuose diegia prevencines kampanijas ir švietimą internete.
Palyginus su globaliomis tendencijomis, Lietuva rodo panašų poslinkį nuo asmeninių įžeidimų link ideologinių ir tapatybės konfliktų. Tačiau lokalizuotos technologijos su lietuvių kalbos palaikymu suteikia konkurencinį pranašumą vietos rinkoje.
Išvados ir rekomendacijos
Problema nesitraukia — ji transformuojasi. Lietuvos vartotojams ir verslams rekomenduojama:
- investuoti į AI moderaciją su lietuviškų kalbos modelių palaikymu;
- kurti aiškias ataskaitų ir reagavimo procedūras;
- šešėlines diskusijas keisti švietimu apie skaitmeninę etiketą;
- bendradarbiauti su socialinių tinklų platformomis dėl greitesnio turinio ribojimo.
Tokia strategija padės gerinti skaitmeninę kultūrą Lietuvoje, apsaugoti vartotojus Vilniuje, Kaune ir visoje šalyje bei suteiks Lietuvos rinkos žaidėjams aiškų pranašumą kovojant su žeminančiu turiniu.
Šaltinis: technaujienos
Palikite komentarą